Nuomonė – Gru

Absurdiškas lažybų tinklapių blokavimas

Perskaitęs 15min.lt straipsnį apie antstoliams teismo patikėtą sprendimą blokuoti lažybų tinklapius, kurie daro verslą internete, nustebau. Tai tik dar kartą patvirtina faktą, kad pirmos instancijos teismai yra nekompetetingi vertinti tokias situacijas. Iki ko dar galima nusiristi?

Pirma, kaip galima liepti interneto tiekėjui blokuoti interneto svetaines? Sunku suvokti, kodėl interneto teikėjas turėtų blokuoti užsienyje veiklą vystančius portalus? Gal ir Google, ir eBay, ir Amazon užblokuokime, jeigu jie neturi atstovybių Lietuvoje? Juk daugelis perka reklamą iš AdWords, pigesnes prekes iš Anglijos, Vokietijos ir kitų Europos šalių. Ne viena iš paminėtų elektroninių parduotuvių nemoka mokesčių Lietuvoje.

Antra, paskaitęs advokato komentarą –

„Lažybų verslas yra reglamentuojamas, jis yra licencijuojamas, tos įmonės, kurios užsiima lažybomis Lietuvoje, galiausiai moka mokesčius į Lietuvos biudžetą. Moka mokesčius nuo pajamų. Tad konkurencinės sąlygos nėra lygios, jei aš dirbu Lietuvoje ir viską atlieku legaliai, laikausi tų įstatymų, moku mokesčius ir šalia turiu konkurentų, kurie nei moka mokesčių, nei paiso reikalavimų, nei visa kita. Žaidimo sąlygos, mano galva, turėtų būti vienodos“, – sakė E.Rapolas.

Sveiki atvykę į skaitmeninį 21-ą amžių, kai konkurencija vyksta globaliai, o ne lokaliai. Ta seniai turi suprasti daug organizacijų ir valstybė. Jeigu užsienio įmonės gali pasiūlyti patogesnį ir geresnį produktą nei vietiniai, tai nereiškia, kad mes turime juos visus blokuoti, kaip tai daro kiniečiai.

… tačiau savo paslaugas reklamuoja lietuviškose interneto svetainėse, nors tai draudžiama, o pačios svetainės yra lietuvių kalba, jose siūloma lažintis ir dėl Lietuvoje vykstančių lažybų“, – sakė advokatas E.Rapolas.

Facebook irgi yra Lietuvių kalba ir reklamuojama Lietuvoje, tačiau mokesčių niekas čia nemoka, tai turėtume blokuoti ir ją? Nuo kada užsienio įmonės negali pirkti reklamos kitoje šalyje?

Trečia, teismas liepė areštuoti užsienio įmonių turtą, kurios atlieka legalų verslą. Liepė areštuoti ten, kur neturi tam jurisdikcijos galių.

Gerai, kad nors TEO drąsiai žengė į kovą, pasisakydamas, kad tokius blokus atlikti yra labai sunku, taip, kad vartotojai negalėtų to apeiti.

Gal jau laikas pradėti konkuruoti ir realiai įvertinti situaciją bei laikmetį, kuriame gyvename, o ne taip akivaizdžiai daryti tokio lygio nesąmones?

Laiškas iš MegaNet

Aš nenoriu šiuo straipsniu nieko šmeižti, tiesiog rašau, kaip yra.

Parašęs straipsnį, po kelių valandų gavau laišką:

From: *********@meganet.lt 
To: kestas@gru.lt
Date: Thu, 11 Feb 2010 17:25:18 +0200
Subject: Del straipsnio apie meganet gru.lt
Laba diena

Rasome jums del siandiena jusu patalpinto straipsnio „106-to teismas. Ačiū MegaNet” svetaineje www.gru.lt
Kadangi siame straipnyje yra nurodyta skaitytojus klaidinanti informacija
„IPT turėtų saugoti savo klientus ir nedalinti duomenų, jeigu teismas nenusprendė jų išduoti.”
Norime informuoti jus, kad pagal LR baudžiamojo proceso kodekso 97 straipsni, Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teismas turi teisę reikalauti iš fizinių ir juridinių asmenų pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.
Tam teismo sprendimo nereikia.
Paskutines dvi sio straipsnio pastraipos yra tikroves neatitinkantis spejimai bei isvedziojimai kurie gali buti traktuojami kaip smeistas.

Todel prasome jusu nedelsiant panaikinti si straipsni is savo svetaines, su visais jam priklausanciais komentarais.
Darius Varanavičius
Technikos Direktorius
UAB "Dokeda"
Savanorių pr. 287, 50127, Kaunas
www.meganet.lt

Taip pat komentaruose pamačiau UAB „MegaNet“ paliktą komentarą.

LANVA niekada nėra užklaususi mūsų įmonės pateikti asmens informaciją pagal IP adresą ar kitus duomenis. Net jei ir būtų prašiusi informacijos, ši LANVA‘ai nebūtų atskleista.

Duomenys pagal IP adresus išduodami tik policijai. Tai, kaip ir kiekvienas interneto tiekėjas privalome daryti pagal LR baudžiamojo proceso kodekso 97 str.

97 straipsnis:

Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, išreikalavimas.

Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teismas turi teisę reikalauti iš fizinių ir juridinių asmenų pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=163482

Pagarbiai

MegaNet administracija

Pažiūrėjęs į šitus aukščiau įkeltus susirašinėjimus susimasčiau… Negi MegaNet negalėjo nieko daugiau padaryti? Ar tikrai jie padarė viską, kad būtų jų klientai apsaugoti?

Byla yra ne baudžiamoji, o administracinė ir atskleisti asmeninius duomenis pagal baudžiamąjį kodeksą negalima, kadangi tai yra skirtingi dalykai, tačiau net ir BK kodeksu remiantis, Konstitucijos (Konstitucija – aukščiausios teisinės galios aktas) 22 straipsnio 3 dalis aiškiai nusako situaciją.

Informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą.

Jeigu policininkas neturėjo leidimo rinkti tuos duomenis, jie negali būti renkami.

Remiantis Konstitucija, MegaNet pateiktas 97 straipsnis būtent todėl yra taikomas daiktams ir dokumentams, nesusijusiems su asmens duomenų atskleidimu.

Neseniai skaičiau straipsnį apie Švedijoje kovojantį IPT TeliaSonera (kuriems, beje, priklauso ir lietuviško TEO LT bei Omnitel akcijos). O, kad taip ir mūsiškiai…

Administracinių teisės pažeidimų kodeksas – bauskime visus

Naujasis, šviežiai iškeptas administracinių teisės pažeidimų kodeksas, rašo, kad kiekvienas šalyje pilietis, kuris naudojasi internetu, tapo praktiškai nusikaltėlis (nu gal ne kiekvienas, bet bent porą šimtų tūkstančių piliečių tikrai). Jeigu kas pažįsta žmogų, kuris nepažeidžia šito įstatymo, pasidalinkite su visais.

214⁽¹⁰⁾ straipsnis. Autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimas

Neteisėtas literatūros, mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) ar gretutinių teisių objekto arba jų dalies viešas atlikimas, atgaminimas, viešas paskelbimas, kitoks panaudojimas bet kokiais būdais ir priemonėmis nekomerciniais tikslais, taip pat neteisėtų kopijų platinimas, gabenimas ar laikymas komerciniais tikslais –

užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų su kūrinio ar gretutinių teisių objekto neteisėtų kopijų konfiskavimu.

Gaila, tačiau tokie laikai ateina, kai Lietuvoje, norima bausti už nekomerciniais tikslais naudojamus kūrinius. Ši įstatymo pataisa gali nubausti kiekvieną vartotoją, potencialų faną. Autobuse leidžiami garsai iš mobiliojo telefono, tampa automatiškai draudžiami. Mokymosi ar švietimo tikslams parsisiunčiamos programos ar filmai dabar yra nusikaltimas.

Sunku pasakyti, ar tai pakeis žmonių nustatytas normas, tačiau LANVA teigia, kad gali būti nubaustas praktiškai kiekvienas interneto vartotojas.

Valstybei sugriežtinus atsakomybę, visiems interneto vartotojams, kurie neteisėtai naudoja kūrinius, netgi nekomerciniais tikslais, gresia administracinė atsakomybė.

Valstybė nesugriežtino įstatymo, o iš vis pridėjo, kad nekomerciniais tikslais naudojami kūriniai yra blogai. Įdomu, kokiais tyrimais jie rėmėsi, ar tiksliau kieno žodžiu.

Nemanau, kad šis įstatymas atspindi viešą interesą, o atvirkščiai suvaržo kelią į žinias ir inovacijas, kurios turėtų būti prieinamos kiekvienam piliečiui, kuris nesiekia komercinės naudos iš to. Valstybė turi kovoti už viešą interesą.

Abejoju, kad sumažės vartotojų, kurie kiekvieną dieną ima kažką iš interneto. Niekas to nesugebėjo padaryti per dešimtis metų. Manau problemos sprendimas yra netinkamas ir neapgalvotas.

Žalieji Europos Parlamente kovoja už duomenų apsikeitimą

Jau kelintus metus pastebiu, kad Europos parlamente Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas (The Greens | European Free Alliance) turi gan įdomią programą ir eina ta linkme, kuria norėčiau, kad eitų mūsų politikai. Ne pirmą kartą jie kovoja už skaitmeninį (ir ne tik) privatumą piliečių gyvenime. Šį kartą TorrentFreak išspausdino įrašą, primenanti, kad jie nori legalizuoti duomenų apsikeitimo tinklus ir reformuoti autorinių teisių įstatymus.

Praeitais metais Žalieji paleido akciją duomenų apsikeitimo skatinimui „Aš nevogsiu“. Švedijos Piratų partiją irgi žada prisijungti prie jų, patekus į Europos parlamentą.

Žaliųjų frakcija man patinka tuom, kad jie apima visas politines puses, priešingai nuo Piratų partijos, kas joje ir yra didžiausias minusas.

Artėjant Europos Parlamentaro balsavimams Lietuvoje, vėl esu pasimetęs už ką balsuoti. Nei viena prieš tai buvusi partija nebuvo prisijungus prie Žaliukų. Vėlgi kyla klausimas – už ką?

Bendradarbiauti lengviau nei gaudyti gerbėjus

Praėjusias savaites nerašydamas tinklaraštyje, dalį laiko skyriau trumpam, labai neišplėstam straipsniukui, kurį darė vz.lt. Straipsnyje truputi išreiškiama nuomonė apie nemokamo biznio modelį.

Yra keli variantai kaip galima paskaityti straipsniuką.
1. Skanuotą skaitmeninė versija.
2. Versija paskelbta vz.lt svetainėje.
3. Nusipirkti leidimą skaityti verslozinios.lt internete arba reikėjo pirkti popierinį laikraštį.

Iksmenai – uždarbis po nuotekio

Pirmoje dalyje šio įrašo rašiau apie nuotėkį naujojo filmo “Iksmenai: pradžia. Ernis” (X-Men Origins: Wolverine) į internetą, beveik mėnesiui iki pasirodymo kino teatruose. Naudą ar žalą šis nuotėkis atneš leidybos įmonei. Pirmasis savaitgalis baigėsi ir galime susumuoti rezultatus. Palyginimui pradėsiu, kad naujos dalies biudžetas buvo mažesnis nei 2006 metų dalies. Iksmenai: pradžia. Ernis – 390,5 mln. litų (150 mln. $), tuo tarpų Iksmenai. Žūtbūtinis mūšis (X-Men: The Last Stand) 546,5 mln. litų (210 mln. $). Skirtumas tikrai nėra mažas, gaunasi 156 mln. litų (60 mln. $). Biudžetu galime matyti, kad į filmą įdėta mažiau pinigų, taigi reikalauti daugiau finansinės naudos, kaip ir būtų sunkiau tikimasi, nebent įskaitant ankstesnių dalių sėkmės faktorių.

Po pirmojo savaitgalio galime pažiūrėti skirtumus tarp uždirbto pinigų kiekio. Prieš pradedant nagrinėti uždirbtus pinigus turime atsižvelgti į daugelį faktorių kaip sunkmečio laikotarpis, kritikų įvertinimai filmui yra irgi prastesni už prieš tai išėjusias dalis. Viską tai prisiminus galime pažiūrėti ir į statistiką, kiek ko uždirbta.

Iksmenai: pradžia. Ernis uždirbo JAV (85,1 mln. $), o visame pasaulyje (158 mln. $) pasauliniu mastu. Taigi galima drąsiai sakyti, kad filmas leidyklai atsipirko per pirmąjį savaitgalį uždirbęs 411.2 mln. litų (158mln. $), kai ji išleido tik 390,5 mln. litų (150mln. $). Matydami tokius rezultatus šokame prie senesnės 2006 metais išleistos filmo dalies, kad galėtume palyginti. „Iksmenai. Žūtbūtinis mūšis“ per pirmąjį savaitgalį (kuris truko 4 dienas) uždirbo JAV 265,4 mln. litų (102 mln. $), ir tik 317,5mln. litų (122 mln. $) pasauliniu mastu.

Kokias išvadas galima daryti iš to, ką priskaičiavome? Naujasis Iksmenų filmas tikrai atnešė daug pinigų, daug pelno ir nors kritikų įvertinimai labai žemi, jis vistiek pelningesnis už ankščiau buvusius pasauliniu mastu. Aišku JAV uždirbo mažiau, bet dėl to kaltinti apsikeitimo bylomis tinklus tikrai nėra tinkama, ypač, kai JAV yra labiausiai ir griežčiausiai prieš tai nusistačiusi šalis.

Sunku įrodyti, kad duomenų apsikeitimo tinklai daro neigiamą įtaką net ir iš tokio akivaizdaus atsitikimo nelabai matosi, kur tie prarasti milijonai (nebent tie keli milijonai išleisti ieškant, kas nutekino filmą). Kas matosi aiškiai, tai uždirbti milijonai, ir kylantys skaičia,i kurie padaro gerą pelną už kritikų nuvertinamą filmą. Ar negeriau būtų buvę padaryti teigiamos reklamos iš to nuotėkio, o ne apkaltinti fanus, atleisti darbuotojus bei pradėti „n“ ikiteisminių tyrimų. Parašyti vartotojams, kad tai dar nebaigta versija ir pakviesti visus pamatyti papildomus efektus, nematytas scenas nutekėjusioje versijoje, bei pajausti kino teatruose jaučiamą superinį jausmą… Gaila, turbūt tik alternatyvioje realybėje galėtume pamatyti leidėjus rašančius tokius gerus ir teigiamus dalykus.

Ką bendro turi vienaakis jūrų plėšikas ir menininkas?

Pastaruoju metu vis garsiau ir garsiau skamba pavojaus varpai piratų uostuose—bent jau taip teigia žiniasklaida. Bet kaip yra iš tiesų? Kaip baigsis kova prieš failų mainų entuziastus? Ir negi visa tai virto opia visuomenės problema tik technologijų amžiuje?

Mano galva, įvykiai besiklostantys šiomis dienomis emocijų kiekiu prilygsta revoliucijai. Bet mūsų tema yra informacijos mainai ir intelektinės nuosavybės skolinimasis arba vagystės—patys ryškiausi pavyzdžiai slypi meno istorijoje; Kaskart, kai įvairių kartų menininkai (skirtingais laiko etapais) pradėdavo eksponuoti savo kūrinius, kurie savo paskirtimi paprieštaraudavo visuomenėje nusistovejusiems įpročiams ir normoms, nuvilnydavo nepasitenkinimo ir agresijos bangos. Vienas kubizmo tėvų, Pablo Picasso, „pasiskolino“ ir „išgrynino“ egiptiečių hieroglifus—mat jie buvo aiškūs ir suprantami savo struktūra kiekvienam (akis—migdolo formos plyšys veide; kojos ir rankos matomos—žmogus sveikas, etc), kad menininkas net nesuabejojo nugvelbdamas (kaip pasakytų šiuolaikiniai anti-piratai) ir panaudodamas juos savo darbuose.

Andy Warhol dažnai nė neprisiliesdavo prie savo meno kūrinių—visą darbą už jį įvykdydavo jo studijos darbininkai. Viršininkui padiktavus kokią fotografiją iš laikraščio įklijuoti į nurodytos spalvos foną gimdavo naujas meno kūrinys, kuris sukeldavo diskusijas apie tai, kas yra menininkas, o ką jau kalbėti apie intelektinę nuosavybę ir piratavimą.

Tikriausiai jau supratote, ką bandau pasakyti: abu minėti menininkai šiais laikais būtų laikomi piratais, jeigu ne jų pačių sukeltos revoliucijos mene prieš keliasdešimt metų. Abu jie (ir begalės kitų žmonių pasaulio istorijoje) sukėlė didžiulius ginčus apie intelektinę nuosavybę, darbą, ją kuriant, ir užmokestį už jos naudojimą: vieni teigė, kad pasekmės yra svarbesnės, nei veiksmas (t.y. kad geresnio produkto sukūrimas yra daug svarbiau, nei tai, kad idėja jam sukurti buvo pasiskolinta), kai tuo tarpu kiti šūkavo, kad buvo pavogta jų teisė „sukurti tą patį, tik vėliau“. Bet kas gi svarbiau: ar judėjimas tobulybės link kuo greičiau, ar pasipelnymas iš to?

Aš suprantu, kad mano mintis gali būti kiek miglota—tačiau aš bandau palyginti buvusias kontroversiškas idėjas ir jų atitikmenis šių laikų visuomenėje. Daugelis piratų žino arba bent jau girdėjo už ką stovi „Creative Commons“ organizacija: jie stengiasi palengvinti žmonėms dalintis savo kūriniais ir idėjomis—su sąlyga, kad autorius nebus pamirštas, arba, kad kūrinio idėja išliks ta pati, bet pateikimas gali būti visiškai kitas. Esmė—tobulinti produktus, šviesti visuomenę, dalintis savo idėjomis ir skatinti tai daryti kitus, pabrėžiant autoriaus teises ir „skolintojosi“ atsakomybę.

Man atrodo, kad piratavimas šiais laikais ir yra dalinimasis duomenimis siekiant aukštesnio tikslo: intelektualios muzikos, emocianalių filmų ir t.t. Tačiau yra žmonių, kurie, kaip ir anuomet, dabar šūkauja, kad tai jie yra aukos, kad jie kenčia dėl žmonių, kurie neperka jų muzikos vien dėl to, kad ją yra jau girdėję ir tas garsų kratinys su bukais tekstais potencialiems pirkėjams visai nepatiko. Kaip jau minėjau: visuomet yra žmonių, kurie siekia vien tik pelno, o kitoje fronto pusėje visuomet stovi žmonės, kurie kovoja už tobulesnę visuomenę ir aplinką. Ir taip jau atsitiko, kad dabar frontas atskyrė žmones, kurie naudojasi internetu rinktis prekes, už kurias jie norės sumokėti ateityje ir taip įnešti savo įnašą į natūralią evoliuciją, ir tuos, kurie siekia parduoti pirmiesiems jų teisę rinktis. Ne visai sąžininga…

Pabaigai užduosiu tik porą klausimų, kuriuos kviečiu aptarti komentarų skiltyje: kokia yra piratavimo samprata dabar ir už ką stovi baisioji media pramonė taip aršiai kovojanti prieš piratavimą?

YouTube vs. Muzikos industrija Latvijoje

Kova tęsiasi. YouTube Latvijoje užblokavo prieigą prie muzikinių kūrinių. Latvijos antipiratinei gaujai AKKA/LAA pradėjus reikalauti tinklapių, kuriuose yra įkelti vaizdo kūriniai iš YouTube, susimokėti autoriams už tai, kad transliuojami kūriniai yra apsaugoti autorinėm teisėm, ir už tai reikia atlikėjams mokėti pinigus. Ištrauka iš Delfi:

Latvijos agentūra „AKKA/LAA” stengiasi priversti Latvijos tinklalapių savininkus susimokėti už vaizdo medžiagos iš „YouTube” naudojimą savo tinklalapiuose. Pranešama, kad „AKKA/LAA” pradėjo derybas su „YouTube” dėl tinklalapio veiklos Latvijoje licencijavimo.

Apie 500 Latvijos internetinių tinklalapių savininkų gavo iš „AKKA/LAA” laiškus, kuriuose reikalaujama sumokėti už vaizdo įrašų iš „YouTube” patalpinimą savo tinklalapiuose.

„AKKA/LAA” atstovai teigia, kad tinklalapių savininkai turi sumokėti už savo tinklalapiuose embed-kodo pagalba patalpintus muzikinius vaizdo klipus. Priešingu atveju, jiems gresia jų tinklalapio uždarymas.

YouTube yra labai geras tinklapis nemokamai reklamuojant savo kūrinius milijonams vartotojų. Vietoj to, kad leistų visiems skelbti ir reklamuoti atlikėjus, jie draudžia juos, net neįsivaizduodami, kokią didelę žalą darydami atlikėjams. Taip pat prašo pinigų ne tik iš YouTube, bet ir iš kitų tinklapių, kurie rodo YouTube tinklapio informaciją, turbūt norėdami pasipelnyti dvigubai. Iš straipsnio galime spręsti, kad jei būsime kada nors Rygoje (aš ten būnu 2-3 kartus per metus) iš YouTube vaizdo klipus nesusimokėjus žiūrėti yra nelegalu.

Konkurencija su nemokamu

100px-drm_is_killing_music

Ar konkurencija su nemokamomis paslaugomis galima?

Kai kurios organizacijos vis nesupranta fakto, kad jų produkcija patenka į internetą ir jie negali to pakeisti, kaip tik prisitaikyti ir pasinaudoti tuo. Kad ir kiek mes tų stabdymų matėme, kad ir kiek žmonių būtų nuteista, o tinklapių uždaryta, vis tiek produkto išimti iš skaitmeninės erdvės nebeįmanoma. Napster, Kazaa, ED2K tinklai vis dar egzistuoja, net ir praėjus dešimtims metų po teismų ar programų uždarymo.

Mėgindamos kovoti, vietoj to, kad stengtųsi konkuruoti su nemokamomis skaitmeninėmis kopijomis, jie procese patiria dar daugiau nuostolių, prarasdami klientus, fanus, būsimus vartotojus, savo atlikėjus, darbuotojus. Visuomenė susidaro labai neigiamą nuomonę apie tą organizaciją, girdėdama visus tuos puolimus viešai.

Rimtų įrodymų nėra, kad failų mainų tinklapiai kenkia autoriams. Yra pilna vyriausybinių tyrimų, kurie rodo, jog tai atneša daug naudos. Nepasirinkdamos ir neieškodamos alternatyvių biznio modelių, organizacijos stengiasi apkaltinti savo vartotojus, kurie neša jiems reklamą, pinigus, bei yra jų tikrieji fanai, dalindamiesi informacija tarpusavyje.

Mes matome, jog mažėja failų mainų naudojimas, kadangi atsiranda daugiau internetinio transliavimo svetainių, kuriose galima gauti informaciją, nelaikant kopijos savo kompiuteryje. Gal tai vienas iš būdų, kurį turėtų išaukštinti organizacijos ir pasistengti iš to uždirbti bei gauti sau naudos, o ne stumti jas į bankrotą ir teisintis su jomis. Kovoti su „nemokamu“ yra įmanoma. Google pasiūlė GMail. NIN savo muzika dalina už dyką. Žymiausi pasaulio rašytojai dalina savo knygas nemokamai ir uždirba milijonus. iTunes parduoda milijonus dainų, puikiai ir konkurencingai įsitvirtindama rinkoje.

Kas bus, kai 3D spausdintuvai (apie 3D spausdintuvus dar reiks kada parašyti plačiau) bus kiekvieno žmogaus namuose ir jie darysis kopijas Nike sportinių batelių daugiau, nei parsisiunčia iš interneto MP3, gal kiekvienuose namuose darysime kratas?

Kartais toks vaizdas susidaro, kad įmonėms geriau bankrutuoti negu keisti savo verslo modelį, o juk puikus verslas yra tas, kuris yra lankstus ir prisitaikantis pokyčiams.

EU atsisako 3 pakopų įstatymo (vėl)

Net pasimečiau skaičiuodamas kelintą kartą Europos Parlamentas atmeta 3 pakopų įstatymą. Prancūzija, kuri savo šalyje patvirtino 3 pakopų įstatymą, ruošiasi atjunginėti vartotojus nuo interneto ir bandydami priversti visą Europą patvirtinti tą sistemą, vėl pralaimi. 481 balsas balsavo prieš įstatymą, 25 už ir 21 susilaikė, taip apgindami interneto vartotojų teises ir laisvę.

Primenu, įvedus 3 pakopų įstatymą, lobistines organizacijos turėtu teisė atjungti vartotojus nuo interneto, be vyriausybines institucijos žinių. Lietuvoje, žmogus yra nekaltas, kol jo kaltės neįrodė teisme, 3 pakopų įstatymas tai pakeistų. Vartotojas būtų kaltas, lobistinei organizacijai tai pasakius.

Tokie įstatymai pažeistų žmonių teises, nuimtu jiems pasirinkimo teisę, lėtintų technologinį vystymosi procesą. Įsivaizduokite, suteiktus tokia teisę, lobistines organizacijos galėtu atjunginėti poliklinikas, universitetus ir kitas įstaigas nuo interneto kada panorėjus, nekalbant apie eilinių žmonių asmeninį gyvenimą, kai visi duomenys taptu sekami ir kontroliuojami.

Lauksime kitų nuotykių, tuo tarpu kovodami už laisvę rašyti, kalbėti, miksuoti, kurti, keistis informacija, bei naršyti internete.