Krizė skatina konkurenciją

krize_skatina_konkurencija

Matydamas paskutinių dienų įvykius, galima lengvai įžvelgti, kaip technologijos keičia žmonių įpročius, bei mąstymą. Prieš kelis metus nukritus dolerio kursui, prasidėjo bumas, viską pirkti iš JAV. Lietuviai, vargu ar sudarė didelę dalį internetinės komercijos, tačiau, po dolerio kritimo, vis daugiau lietuvių pradėjo pirkti iš JAV internetu, keisdami savo kasdienius įpročius. Gabenant vertingesnes prekes iš JAV, reikėjo ir reikia mokėti muito mokestį, bet tai netrukdė ir netrukdo dar ir dabar pirkti iš užsienio. Kai kurios prekės kainuoja pigiau, net ir sumokėjus muito mokestį.

2008 metų pabaigoje, krito ir UK svaro kursas. PVM kovoti su krize buvo sumažintas iš 17,5% iki 15%. Dėl žemų kainų, gretutinių valstybių gyventojai, pradėjo važiuoti į Jungtinę Karalystę pirkti prekių.  Lietuviai pradėjo gabenti ir pardavinėti pigesnes prekes Lietuvoje, taip pat, daugelis Lietuvos žmonių pradėjo pirkti prekes UK parduotuvėse internetu išnaudodami elektroninius komercinius privalumus, keisdami savo įpročius ir lanksčiai taikydamiesi, prie susidariusios situacijos. Šiuo atveju, nereikia mokėti ir muito mokesčio, nes esame Europos sąjungoje.

Dabar, Lietuviai padidino PVM, ir tuo pačiu metu Lenkijos zlotas buvo devalvuotas patyrė nuosmukį, kas sukėlė sąmyšį Lietuvos rinkoje. Lenkijoje kuras kainuoja pigiau, maistas pigiau, net ir buitinę techniką žmonės važiuoja pirkti į gretimą valstybę. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Kęstutis Glaveckas mano, jog LT praranda apie 100 mln. litų kas mėnesį. Dėl didelio poreikio, net Lietuvos mėsos perdirbėjai veža mėsą į Lenkiją.

Šiais trimis aukščiau aprašytais pavyzdžiais matome, jog 21 amžiuje technologijų plėtra verčia kiekvienai įmonei tapti konkuruojančiai, ne tik savo šalies vidaus rinkoje, bet tapti daug lankstesnei ir konkuruoti pasaulinėje rinkoje. Valstybė turi pradėti skatinti konkurenciją. Kiekvienas padorus verslininkas ieško tų būdų, kaip savo verslui sutaupyti pinigų, būti mobiliam, skaičiuoja ar jam apsimoka kelti savo verslą į gretimas valstybes. Valstybė, ne tik turi suteikti sąlygas saviems likti ir plėtoti ekonomiką, bet ir skatinti konkuruoti su kitomis valstybėmis, kad į jų šalį atsikeltų kitų šalių įmonės. Dabar matome, kaip įmonės bėgą į lengvatinių mokesčių zonas.

Turime pradėti konkuruoti, su kaimyninėmis valstybėmis, ir galiausiai pasauliniu mastu. Interneto įmonės tą jau daro, deja valstybė vis delsia, ir grimzta. Geras verslininkas yra tas, kuris yra mobilus, prisitaikantis lanksčiai ir greitai prie iškylančių iššūkių.  Suprantam, kad valstybė yra didelis ir keblus mechanizmas, ir tam reikia labai daug laiko,  o to reikės kažkada siekti, nes tai neišvengiamas procesas. Kuo vėliau pradėsime, tuo sunkiau bus ateityje.

Kaip Užmušti Muzikos Pramonę

Failų mainai padeda muzikos pramonei

Jens Roland parašė straipsnį, kas nulemia muzikos pramonės nesėkmę. Lobistinės organizacijos, kaip RIAA, MPAA, IFPI, (L)ANVA, failų mainų sistemas kaltiną nešančias didelius nuostolius autoriams, visiškai nesiremdami kitais faktais, kurie įvyko per paskutinius 8 metus.  Kadangi vz.lt jau išvertė ta straipsnį, man belieka tik nukopijuoti ir suteikiant kreditus.

8 punktai,  kurių nemato muzikos pramonė:

1. Itin išpopuliarėjo žaidimai asmeniniuose kompiuteriuose ir konsolėse. Virtualūs žaidimai atsiriekė didelę dalį pramogų rinkos, kurioje anksčiau dominavo muzika ir filmai. Tačiau vartotojų kišenės nėra „guminės”, todėl pramogoms skirtus pinigus muzikos ir filmų leidėjams teko pradėti dalintis su kompiuterinių žaidimų leidėjais.

2. Tarptautinės prekybos sutartys suteikė vartotojams galimybę pirkti muziką ne tik toje šalyje, kurioje gyvenama. Šitaip atsidaro galimybė užsienyje įsigyti muzikos pigiau, o ne už tą kainą, kuri „turtingoms” valstybėms nustatoma pagal jų ekonomikos padėtį.

3. Išpopuliarėjo naujos muzikos laikmenos bei formatai – CD ir, svarbiausia, MP3. Jiems praktiškai negendant (priešingai nei kasetėms ar plokštelėms, kurioms susidėvėjus tekdavo pirkti naujas), suklestėjo antrinė muzikos rinka, lėmusi mažesnes nei anksčiau leidėjų pajamas.

4. Atpigo muzikos gamyba, įrašymas ir leidimas. Mažai žinomiems atlikėjams atsirado galimybė netgi namuose įsirengti neblogas nuosavas studijas, žinoma, atsirado ir tūkstančiai mažesnių studijų, pradėjusių konkuruoti kainomis su rinkos senbuvėmis. Šitaip rinkos milžinai neteko dar dalies ankstesnių pajamų šaltinių.

5. Galimybė pirkti muziką internetu didžiųjų leidėjų tradicinius platinimo kanalus daro vis mažiau pelningais ir prasmingais – atsisiųsti dainą techniškai nieko nekainuoja, o perkant CD reikia mokėti už pakuotę, logistiką, prekybos vietą ir kt.

6. Išpopuliarėję kabeliniai, palydoviniai ir ypač interneto radijai, televizijos bei kitos galimybės legaliai pasiklausyti populiarios muzikos („Pandora, YouTube”, last.fm ir daugelis kitų) suteikė vartotojams galimybę pirkti mažiau įrašų.

7. Muzika tapo ne tik viena iš daugelio kitų pramogų (kompiuteriai, konsolės, mobiliosios pramogos), bet ir nebesuteikia bendravimo funkcijų. Anksčiau jaunuoliai susitikdavo namuose vien tam, kad pasiklausytų muzikos. Dabar muzikai jau trūksta pramoginės funkcijos – dėl muzikos susirenkama nebent pažaisti „Guitar Hero” ar į koncertą.

8. Galiausiai, leidėjų pajamoms smarkiai kirto interneto prekybos suteikta galimybė pirkti po vieną legalią dainą, o ne visą albumą. Daugeliui vartotojų paprastai užtenka vienos kitos mėgstamesnės albume esančios dainos, o ne visų. Tad užuot pardavę, pvz., 16 dainų, leidėjai dabar tenkinasi 2-3. Būtent tai, anot torrenfreak.com, yra kone pagrindinė mažėjančių muzikos pramonės pajamų priežastis. Juoba kad MP3 pardavėjai, tokie kaip „iTunes”, bent JAV jau aplenkė CD pardavėjus.

Jens Roland nuomone, ankstesnės leidėjų pajamos, kurių mažėjimu dabar skundžiamasi, dėl daugelio anksčiau minėtų priežasčių buvo dirbtinai išpūstos. Per pastaruosius 15 metų atsiradusios inovacijos panaikino anksčiau vartotojų kelyje stovėjusius barjerus. O blogiausia, kad muzikos pramonė negali susitaikyti su akis badančia tiesa, kad jų verslo modelis yra pasenęs.

Milžinišką patirtį ir infrastruktūrą turintiems leidėjams reikėtų prisitaikyti prie besikeičiančio pasaulio. Mažėjančios pajamos nėra liga, tai – vaistai.

Muzikos pramonės pajamos (mlrd. USD):

1991 7.83
1992 9.02
1993 10.0
1994 12.1
1995 12.3
1996 12.5
1997 12.2
1998 13.7
1999 14.6
2000 14.3
2001 13.7
2002 12.6
2003 11.9
2004 12.3
2005 12.3
2006 11.8
2007 10.4
(Šaltinis: JAV muzikos įrašų pramonės asociacijai (RIAA))

[vz.ltTorrentFreak]

Norvegijos švietimo ministras remia „The Pirate Bay” ir nori legalizuoti failų mainus

Vž išvertė įdomų straipsnį, apie Norvegijos ministrą, kuris nori legalizuoti failų mainus.

Antrą savaitę Švedijoje vykstantis apsikeitimo bylomis svetainės „The Pirate Bay” įkūrėjų teismas neliko nepastebėtas ir kaimyninėje Norvegijoje. Šalies švietimo ir mokslo ministras Bårdas Vegaras Solhjellas pareiškė remiantis apsikeitimą bylomis ir siūlo jį legalizuoti.

Visą straipsnį galima lietuviškai paskaityti vz.lt tinklapyje.

Failų mainų poveikis muzikos pirkimui Kanadoje

Prisiminiau 2007 metų tyrimą, daryta Kanadoje. Tyrimo tikslas nustatyti, kokia įtaką p2p tinklai ir failų mainai turi muzikos industrijai ir muzikos pirkimui. Nustatyta, kad vartotojai, kurie naudoja failų mainų tinklus, vyresni nei 15 metų, atneša daugiau naudos, negu, nesinaudojantis mainų technologijomis žmonės. Analizės apibendrinime rašoma:

Anglų kalba:

„However, our analysis of the Canadian P2P file-sharing subpopulation suggests that there is a strong positive relationship between P2P file-sharing and CD purchasing. That is, among Canadians actually engaged in it, P2P file-sharing increases CD purchasing. We estimate that the effect of one additional P2P download per month is to increase music purchasing by 0.44 CDs per year (based on estimates obtained from the negative binomial model). Furthermore, we find indirect evidence of the ‘market creation’ effect of P2P file-sharing in the positive coefficient on the variable ‘Not available elsewhere’.”

Vienas parsisiųstas kūrinys iš interneto per mėnesį, preliminariais paskaičiavimais padidiną 0,44  CD pirkimą per metus.  Žinant šiuolaikinius mastus, gaunasi tikrai įspūdingi skaičiai, priskaičiavus dar naudą, kuri gaunama, kai vartotojai eina į koncertus, perka atlikėjų produkciją (puodeliai, marškinėliai ir kitos prekės)   remiant juos . Taip pat tyrimas, neanalizavo kokį poveikį failų mainai daro elektroninėje erdvėje, žinant, kad iTunes parduotuvėje, 2008 metais muzikos parduota už 1,5 milijardą dolerių (~4 mlrd. Lt.), galima teigti, kad nauda būtų dar didesne.

Tyrimas tikrai idomus, vertas skaitimo, kupinas grafiku, ir paaiškinimo iš kur tokie rodikliai gauti. Lietuvoje tokius paskaičiavimus sunku surinkti, nes lobistines organizacijos neteikia skaičių reikalingų atlikti panašaus masto analize, bet juk visi mes esame tie patys  žmonės.