Krizė skatina konkurenciją

krize_skatina_konkurencija

Matydamas paskutinių dienų įvykius, galima lengvai įžvelgti, kaip technologijos keičia žmonių įpročius, bei mąstymą. Prieš kelis metus nukritus dolerio kursui, prasidėjo bumas, viską pirkti iš JAV. Lietuviai, vargu ar sudarė didelę dalį internetinės komercijos, tačiau, po dolerio kritimo, vis daugiau lietuvių pradėjo pirkti iš JAV internetu, keisdami savo kasdienius įpročius. Gabenant vertingesnes prekes iš JAV, reikėjo ir reikia mokėti muito mokestį, bet tai netrukdė ir netrukdo dar ir dabar pirkti iš užsienio. Kai kurios prekės kainuoja pigiau, net ir sumokėjus muito mokestį.

2008 metų pabaigoje, krito ir UK svaro kursas. PVM kovoti su krize buvo sumažintas iš 17,5% iki 15%. Dėl žemų kainų, gretutinių valstybių gyventojai, pradėjo važiuoti į Jungtinę Karalystę pirkti prekių.  Lietuviai pradėjo gabenti ir pardavinėti pigesnes prekes Lietuvoje, taip pat, daugelis Lietuvos žmonių pradėjo pirkti prekes UK parduotuvėse internetu išnaudodami elektroninius komercinius privalumus, keisdami savo įpročius ir lanksčiai taikydamiesi, prie susidariusios situacijos. Šiuo atveju, nereikia mokėti ir muito mokesčio, nes esame Europos sąjungoje.

Dabar, Lietuviai padidino PVM, ir tuo pačiu metu Lenkijos zlotas buvo devalvuotas patyrė nuosmukį, kas sukėlė sąmyšį Lietuvos rinkoje. Lenkijoje kuras kainuoja pigiau, maistas pigiau, net ir buitinę techniką žmonės važiuoja pirkti į gretimą valstybę. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Kęstutis Glaveckas mano, jog LT praranda apie 100 mln. litų kas mėnesį. Dėl didelio poreikio, net Lietuvos mėsos perdirbėjai veža mėsą į Lenkiją.

Šiais trimis aukščiau aprašytais pavyzdžiais matome, jog 21 amžiuje technologijų plėtra verčia kiekvienai įmonei tapti konkuruojančiai, ne tik savo šalies vidaus rinkoje, bet tapti daug lankstesnei ir konkuruoti pasaulinėje rinkoje. Valstybė turi pradėti skatinti konkurenciją. Kiekvienas padorus verslininkas ieško tų būdų, kaip savo verslui sutaupyti pinigų, būti mobiliam, skaičiuoja ar jam apsimoka kelti savo verslą į gretimas valstybes. Valstybė, ne tik turi suteikti sąlygas saviems likti ir plėtoti ekonomiką, bet ir skatinti konkuruoti su kitomis valstybėmis, kad į jų šalį atsikeltų kitų šalių įmonės. Dabar matome, kaip įmonės bėgą į lengvatinių mokesčių zonas.

Turime pradėti konkuruoti, su kaimyninėmis valstybėmis, ir galiausiai pasauliniu mastu. Interneto įmonės tą jau daro, deja valstybė vis delsia, ir grimzta. Geras verslininkas yra tas, kuris yra mobilus, prisitaikantis lanksčiai ir greitai prie iškylančių iššūkių.  Suprantam, kad valstybė yra didelis ir keblus mechanizmas, ir tam reikia labai daug laiko,  o to reikės kažkada siekti, nes tai neišvengiamas procesas. Kuo vėliau pradėsime, tuo sunkiau bus ateityje.

6 komentarai

  1. Tamsta Gru, ar pats šį straipsnį rašei ar pasiskolinai iš kur nors ?
    Jei antras atvejas, tai būk mielas ir nurodyk šaltinį, o jei ne, tai sveikinu ;)

  2. Labas carm,
    Dėkoju už komentarą.
    Straipsnį rašiau pats, nekopijavau jo. Rašiau, tai, kas sukasi mano mintyse paskutiniu metu.

  3. senai jau visiems aisku kuria linkme turetu eiti valdzia, kaip palengvinti salies ekonomine situacija, suteigti galimybe konkuruoti. ale panasu, kad kaip tik bijo konkurencijos ir busimus surinktus mokescius skaiciuoja kalkuliatorium, taip kaip muzikos, filmu industrijos skaiciuoja prarasta pelna nuo kiekvieno atsisiuntusio kazka nelegalaus

  4. „Lenkijos zlotas buvo devalvuotas“ – ar žinai skirtumą tarp kurso pokyčio ir devalvacijos?
    Kai sužinosi, pasistenk neklaidinti skaitytojų :/

  5. Laba Eugenijau,
    Dėkui už komentarą. Tu teisus, skirtumą žinau, čia mano klaida, pataisysiu, bet čia nėra esmine klaida. Straipsnio esmė, nuo to nesikeičia.

Komentavimo galimybė išjungta.