Gru

Absurdiškas lažybų tinklapių blokavimas

Perskaitęs 15min.lt straipsnį apie antstoliams teismo patikėtą sprendimą blokuoti lažybų tinklapius, kurie daro verslą internete, nustebau. Tai tik dar kartą patvirtina faktą, kad pirmos instancijos teismai yra nekompetetingi vertinti tokias situacijas. Iki ko dar galima nusiristi?

Pirma, kaip galima liepti interneto tiekėjui blokuoti interneto svetaines? Sunku suvokti, kodėl interneto teikėjas turėtų blokuoti užsienyje veiklą vystančius portalus? Gal ir Google, ir eBay, ir Amazon užblokuokime, jeigu jie neturi atstovybių Lietuvoje? Juk daugelis perka reklamą iš AdWords, pigesnes prekes iš Anglijos, Vokietijos ir kitų Europos šalių. Ne viena iš paminėtų elektroninių parduotuvių nemoka mokesčių Lietuvoje.

Antra, paskaitęs advokato komentarą -

„Lažybų verslas yra reglamentuojamas, jis yra licencijuojamas, tos įmonės, kurios užsiima lažybomis Lietuvoje, galiausiai moka mokesčius į Lietuvos biudžetą. Moka mokesčius nuo pajamų. Tad konkurencinės sąlygos nėra lygios, jei aš dirbu Lietuvoje ir viską atlieku legaliai, laikausi tų įstatymų, moku mokesčius ir šalia turiu konkurentų, kurie nei moka mokesčių, nei paiso reikalavimų, nei visa kita. Žaidimo sąlygos, mano galva, turėtų būti vienodos“, – sakė E.Rapolas.

Sveiki atvykę į skaitmeninį 21-ą amžių, kai konkurencija vyksta globaliai, o ne lokaliai. Ta seniai turi suprasti daug organizacijų ir valstybė. Jeigu užsienio įmonės gali pasiūlyti patogesnį ir geresnį produktą nei vietiniai, tai nereiškia, kad mes turime juos visus blokuoti, kaip tai daro kiniečiai.

… tačiau savo paslaugas reklamuoja lietuviškose interneto svetainėse, nors tai draudžiama, o pačios svetainės yra lietuvių kalba, jose siūloma lažintis ir dėl Lietuvoje vykstančių lažybų“, – sakė advokatas E.Rapolas.

Facebook irgi yra Lietuvių kalba ir reklamuojama Lietuvoje, tačiau mokesčių niekas čia nemoka, tai turėtume blokuoti ir ją? Nuo kada užsienio įmonės negali pirkti reklamos kitoje šalyje?

Trečia, teismas liepė areštuoti užsienio įmonių turtą, kurios atlieka legalų verslą. Liepė areštuoti ten, kur neturi tam jurisdikcijos galių.

Gerai, kad nors TEO drąsiai žengė į kovą, pasisakydamas, kad tokius blokus atlikti yra labai sunku, taip, kad vartotojai negalėtų to apeiti.

Gal jau laikas pradėti konkuruoti ir realiai įvertinti situaciją bei laikmetį, kuriame gyvename, o ne taip akivaizdžiai daryti tokio lygio nesąmones?

Creative Commons licencijos Lietuvoje: projekto pristatymas

Kažkada rašiau apie Creative Commons naudą. 2010 m. gegužės 27 d., Viliaus Dailės Akademija, DIC, Maironio g. 3, Vilniuje bus pristatytas visas projektas. Truputi informacijos:

Creative Commons: supaprastintas keitimasis autorine kūryba elektroninėje erdvėje

Lietuvoje pradėtas vykdyti projektas, kuriuo siekiama sudaryti sąlygas operatyviai ir teisėtai keistis meno ir mokslo kūriniais internete. Projekto rezultatas – Creative Commons (liet. – Kūrybinių Bendrijų, Bendrojo kūrybinio judėjimo), CC licencinių sutarčių pritaikymas Lietuvai. Naudodami CC licencines sutartis, autoriai patys galės nustatyti jų kūrinių naudojimo sąlygas. Tai atvers galimybę kitiems asmenims patogiai naudoti kūrinį jo autoriaus nustatytais būdais. Šios licencijos yra laikomos alternatyva tradiciniams elektroninėje erdvėje neefektyviems autorinių teisių perleidimo būdams. Profesionaliai parengtos ir kiekvienam nemokamai internete prieinamos sutartinės priemonės bus suderintos su Lietuvoje galiojančia autorių teisių apsaugos sistema.

CC licencijų sistema, jau taikoma 52 pasaulio šalyse ir rengiama pritaikymui daugelyje kitų, yra orientuota į operatyvų keitimąsi informacija tarp autoriaus ir asmens, pageidaujančio naudotis jo kūriniu. CC licencijos yra atsakas į teisėtumo problemą, kylančią dėl laisvo autorinių kūrinių prieinamumo ir sunkiai kontroliuojamo jų platinimo interneto erdvėje.

„Plintant valstybių sienų neribojamai, sunkiai teisiškai kontroliuojamai informacijos sklaidai internete, teisinis reguliavimas nepajėgia keistis vienodai sparčiai su technologijomis. Kadangi tradiciškai teisinės priemonės yra orientuotos į autorinių teisių perleidimą realioje (ne interneto) erdvėje, formalumai, kuriuos reikia įvykdyti norint teisėtai pasinaudoti autoriniu kūriniu, sudėtingai pritaikomi elektroninei erdvei. Todėl kartais imama pažeidinėti autorių teises arba atsisakoma naudotis elektroninėje erdvėje prieinamais kūrinais taip stabdant intelektinės nuosavybės apyvartą“, – pasakojo viena iš projekto iniciatorių Rėda Pilipaitė.

Autoriui pažymėjus savo kūrinį pasirinktos CC licencijos simboliu, kiti asmenys žinos, kokiomis sąlygomis šis kūrinys yra menininko perduotas visuomenės naudojimui. „Tarkime, tam tikras žymuo informuos, kad autorius neprieštarauja neatlygintinam jo kūrinio naudojimui ir adaptavimui, jei naudojantysis asmuo analogiškai leis adaptuotą kūrinį neatlygintinai naudoti ir kitiems interneto vartotojams“, – aiškino Rėda Pilipaitė.

Norintiems dalyvauti programa, registracija, bei papildoma informacija CC svetainėje.

Login 2010 – busiu

Ketvirtadienį vyks Login 2010 konferencija. Apsilankyti žadu ir aš. Susitiksime ten. Reik būti su megztuku matyt.

106-to teismo sprendimas: nėr bylos

Pagaliau po kelių bylos nukėlimo kartų, buvo paskelbtas sprendimas. Nėr bylos. Byla buvo nutraukta. Žiniasklaida mirga nuo pranešimų apie pergalę, kurios laukė dauguma internetą naudojančių asmenų. Daug nerašysiu. Sprendimu džiaugiuosi ir aš. Plačiau pasiskaityti galima 15min.lt – du straipsniukai: pirmas ir antras.

Laiškas iš MegaNet

Aš nenoriu šiuo straipsniu nieko šmeižti, tiesiog rašau, kaip yra.

Parašęs straipsnį, po kelių valandų gavau laišką:

From: darius.varanavicius@meganet.lt Darius Varanavičius
To: kestas@gru.lt
Date: Thu, 11 Feb 2010 17:25:18 +0200
Subject: Del straipsnio apie meganet gru.lt

Laba diena

Rasome jums del siandiena jusu patalpinto straipsnio “106-to teismas. Ačiū MegaNet” svetaineje www.gru.lt
Kadangi siame straipnyje yra nurodyta skaitytojus klaidinanti informacija
“IPT turėtų saugoti savo klientus ir nedalinti duomenų, jeigu teismas nenusprendė jų išduoti.”
Norime informuoti jus, kad pagal LR baudžiamojo proceso kodekso 97 straipsni, Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teismas turi teisę reikalauti iš fizinių ir juridinių asmenų pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.
Tam teismo sprendimo nereikia.
Paskutines dvi sio straipsnio pastraipos yra tikroves neatitinkantis spejimai bei isvedziojimai kurie gali buti traktuojami kaip smeistas.

Todel prasome jusu nedelsiant panaikinti si straipsni is savo svetaines, su visais jam priklausanciais komentarais.

Darius Varanavičius
Technikos Direktorius

UAB "Dokeda"
Savanorių pr. 287, 50127, Kaunas
tel. +370 37 374274
mob. +370 685 47184
faks. +370 37 312553
www.meganet.lt

Taip pat komentaruose pamačiau UAB „MegaNet“ paliktą komentarą.

LANVA niekada nėra užklaususi mūsų įmonės pateikti asmens informaciją pagal IP adresą ar kitus duomenis. Net jei ir būtų prašiusi informacijos, ši LANVA‘ai nebūtų atskleista.

Duomenys pagal IP adresus išduodami tik policijai. Tai, kaip ir kiekvienas interneto tiekėjas privalome daryti pagal LR baudžiamojo proceso kodekso 97 str.

97 straipsnis:

Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, išreikalavimas.

Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teismas turi teisę reikalauti iš fizinių ir juridinių asmenų pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=163482

Pagarbiai

MegaNet administracija

Pažiūrėjęs į šitus aukščiau įkeltus susirašinėjimus susimasčiau… Negi MegaNet negalėjo nieko daugiau padaryti? Ar tikrai jie padarė viską, kad būtų jų klientai apsaugoti?

Byla yra ne baudžiamoji, o administracinė ir atskleisti asmeninius duomenis pagal baudžiamąjį kodeksą negalima, kadangi tai yra skirtingi dalykai, tačiau net ir BK kodeksu remiantis, Konstitucijos (Konstitucija -  aukščiausios teisinės galios aktas) 22 straipsnio 3 dalis aiškiai nusako situaciją.

Informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą.

Jeigu policininkas neturėjo leidimo rinkti tuos duomenis, jie negali būti renkami.

Remiantis Konstitucija, MegaNet pateiktas 97 straipsnis būtent todėl yra taikomas daiktams ir dokumentams,  nesusijusiems su asmens duomenų atskleidimu.

Neseniai skaičiau straipsnį apie Švedijoje kovojantį IPT TeliaSonera (kuriems, beje, priklauso ir lietuviško TEO LT bei Omnitel akcijos). O, kad taip ir mūsiškiai…

106-to teismas. Ačiū MegaNet

Kaune rytoj vyks pirmoji istorijoje byla susijusi su Windows 7 skandalu. Viešu atgaminimu kaltinamas pilietis bus teisiamas. Pilietis buvo MegaNet vartotojas. Byla turėjo būti sprendžiama anksčiau, tačiau buvo nukelta dėl advokatų laiko stokos.

Spaudoje buvo kalbama, kad LinkoManija nepaliks savo vartotojų. Taip ir padarė. Vienas kitam padedami, buvo nusamdytas advokatas, kuris labai daug prisideda, padedamas ir atlikdamas darbą beveik veltui.

Graudu, kad MegaNet be jokių klausimų ar teismo sprendimų taip paima ir išduoda daugelio asmenų duomenis, kurie neaišku ar yra kalti.  Mano nuomone IPT turėtų saugoti savo klientus ir nedalinti duomenų, jeigu teismas nenusprendė jų išduoti. Juk taip svarbu jiems būti neutraliems ir nešališkiems šioje pozicijoje.

Patekus į rankas visiems LANVA surinktiems įrodymams, yra matoma, kaip MegaNet sugebėjo vienu laišku išduoti net šešių asmenų asmens duomenis, į kuriuos įeina piliečių asmens kodai, gyvenamosios vietos, kontaktiniai telefonų numeriai, IP bei kompiuterių MAC adresai.

Laukiam rytojaus…

Nebegaliu būti su LM

2010 metų sausio 15 dieną Vilniaus apygardos teismas priėmė MS ieškinį. Mane ir mano įmonę UAB „n5“ yra kaltinama už bendradarbiavimą atliekant autorinių teisių pažeidimus. Kas juos atliko, iki šios dienos nėra aišku ir įrodyta, tačiau mes lyg jiems padėjome. Kaltinami esame tuo, jog padėjome platinti 2 .torrent bylas 2003 metų „MS Office“ ir 2 .torrent bylas už 2007 metų „MS Office“ versijas. Nurodoma žala yra 107 340 568.56 Lt už 4 torrent bylas.

Ieškinyje, kuris susideda iš maždaug 130 lapų, taip pat prašoma areštuoti turto už 130 000 Lt iš manęs ir mano įmonės. Teismas per 3 dienas nuo ieškinio pateikimo turėjo nuspręsti ar areštuoti turtą… ir nusprendė jį areštuoti. Teismas nusprendė areštuoti turto už 130 000 litų, bei įpareigojo nutraukti bet kokius veiksmus su LM projektu ir jį laikinai sustabdyti. Kadangi projektas jau kurį laiką, nei asmeniškai man, nei mano įmonei UAB „n5“ nepriklauso, mes su įmone daugiau nebesiveliam į jį tol, kol bus išspręstas ginčas. Taip pat teismas uždraudė tai daryti. Teismo sprendimą apskundėme.

Tolimesnėje eigoje bus bendraujama su abiem pusėm ir po kokių 4 mėnesių bus paskirta teismo data. Tada teismas ir spręs, ar mes atlikome kažką nusikalstamo.

Sulaukiu tikrai labai daug laiškų su palaikymu, daug žmonių nori prisidėti ir padėti. Mes tai labai smarkiai vertiname. Palaikymo reikės. Būkite pasiruošę.

Microsoft + LANVA mane padavė į teismą

Mane ir mano įmonę Microsoft Korporacija su LANVA ir BSA advokatę padavė į teismą.

Administracinių teisės pažeidimų kodeksas – bauskime visus

Naujasis, šviežiai iškeptas administracinių teisės pažeidimų kodeksas, rašo, kad kiekvienas šalyje pilietis, kuris naudojasi internetu, tapo praktiškai nusikaltėlis (nu gal ne kiekvienas, bet bent porą šimtų tūkstančių piliečių tikrai). Jeigu kas pažįsta žmogų, kuris nepažeidžia šito įstatymo, pasidalinkite su visais.

214⁽¹⁰⁾ straipsnis. Autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimas

Neteisėtas literatūros, mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) ar gretutinių teisių objekto arba jų dalies viešas atlikimas, atgaminimas, viešas paskelbimas, kitoks panaudojimas bet kokiais būdais ir priemonėmis nekomerciniais tikslais, taip pat neteisėtų kopijų platinimas, gabenimas ar laikymas komerciniais tikslais –

užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų su kūrinio ar gretutinių teisių objekto neteisėtų kopijų konfiskavimu.

Gaila, tačiau tokie laikai ateina, kai Lietuvoje, norima bausti už nekomerciniais tikslais naudojamus kūrinius. Ši įstatymo pataisa gali nubausti kiekvieną vartotoją, potencialų faną. Autobuse leidžiami garsai iš mobiliojo telefono, tampa automatiškai draudžiami. Mokymosi ar švietimo tikslams parsisiunčiamos programos ar filmai dabar yra nusikaltimas.

Sunku pasakyti, ar tai pakeis žmonių nustatytas normas, tačiau LANVA teigia, kad gali būti nubaustas praktiškai kiekvienas interneto vartotojas.

Valstybei sugriežtinus atsakomybę, visiems interneto vartotojams, kurie neteisėtai naudoja kūrinius, netgi nekomerciniais tikslais, gresia administracinė atsakomybė.

Valstybė nesugriežtino įstatymo, o iš vis pridėjo, kad nekomerciniais tikslais naudojami kūriniai yra blogai. Įdomu, kokiais tyrimais jie rėmėsi, ar tiksliau kieno žodžiu.

Nemanau, kad šis įstatymas atspindi viešą interesą, o atvirkščiai suvaržo kelią į žinias ir inovacijas, kurios turėtų būti prieinamos kiekvienam piliečiui, kuris nesiekia komercinės naudos iš to. Valstybė turi kovoti už viešą interesą.

Abejoju, kad sumažės vartotojų, kurie kiekvieną dieną ima kažką iš interneto. Niekas to nesugebėjo padaryti per dešimtis metų. Manau problemos sprendimas yra netinkamas ir neapgalvotas.

LANVA – Kam rūpi žmogaus privatumo teisės?

Aptikau slaptą LANVA dokumentą, kurį ji išsiuntinėja visiems savo partneriams. Dokumento turinys šokiravo mane, kaip bandoma apgauti ne tik visą visuomenę, bet ir partnerius, su kuriais bandoma dirbti.

Kaip minima dokumente, jis turėtų būtį „pasirašytas“ 2009 m. liepos mėn. 8 d. (trečiadienį), 14.00 val. adresu Savanorių pr. 7 , Vilniuje.

Visa dokumento idėja yra priversti interneto paslaugų teikėjus (IPT) būti atsakingais už veiksmus, kurie yra atliekami jų vartotojų. Savo sąskaita atlikti savo srauto analizę ir monitoringą. Priversti leidybos studijas naudoti DRM technologijas, taip pakenkiant savo verslui bei vartotojų gerovei.

Aš pakomentuosiu trumpai keletą ištraukų:

- IPT įsipareigoja sudaryti sąlygas LANVA patikrinti savo serverius ir laikmenas (kuriuose tariamai saugoma intelektinės nuosavybės teises pažeidžianti informacija) per 24 valandas nuo prašymo pateikimo raštišku būdu.

LANVA nori priversti IPT pasirašyti dokumentą, kuriuo pagrindu būtų atskleidžiamos vartotojų pavardės ir asmeniniai duomenys, taip pažeidžiant kiekvieno žmogaus privatumą. Tokie duomenys turi būti atskleidžiami tik teismui nusprendus, o ne bet kokiems tretiems asmenims panorėjus. Europos Sąjunga yra ne kartą pasisakius, kad vartotojai turi turėti savo privatumą ir jų duomenys turi būti apsaugoti.

- IPT įsipareigoja LANVA prašymu pateikti jai duomenis asmenų, kurie besinaudodami IPT paslaugomis pažeidžia intelektinės nuosavybės teises.

Toliau sutartyje įrašyti punktai, kurių pagalba IPT bus atsakinga už visą srautą ir turinį, kurį atlieka jų vartotojai, bei pati turės pranešti pažeidimus, kuriuos atlieka vartotojai.

Prisegu patį visą dokumentą – LANVA_etikos_kodeksas

Tai tik mažas gan svarbus sutarties gabalėlis, kuriuo norima apgauti IPT. Sutartyje vienareikšmiškai neįmanoma įžvelgti naudos, kurią gautų leidybos įmonės arba interneto paslaugų teikėjai. Karteliniai susitarimai monopoliniam tinklui kurti bei leidybos įmonių prašymas diegti DRM pakenks visai technologinei visuomenės plėtrai, bei produktų kainų konkurencingumui.

Kopinkit viską, ką galite.

Pridedu: O štai ir Džiugo komentaras.