Lobistai bando „prakišti“ nelogiškus įstatymus

Prieš kelias dienas rašiau apie straipsnį, kuris man pasirodė labai įdomus. Įdomumas buvo šališkume ir straipsnio logikos bei argumentų stokojime. (Pilną straipsnį nuskenavo geri žmonės ir patalpino JPG formatu.)

Buvau šokiruotas matydamas, kas yra rašoma. Kaip tai yra toli nuo realių gyvenimiškų situacijų, su kuriomis susiduria kasdienis pilietis, tuo labiau – internautas. Maža ištrauka iš straipsniuko, kurią noriu pakomentuoti:

Vis dėlto netrukus padėtis gali pasikeisti. Kultūros  ministerija  dar  prie praėjusios Vyriausybės parengė įstatymo  projektą,  pagal  kurį siūloma  administracine  tvarka bausti ir tuos asmenis, kurie autorines ir gretutines teises pažeidžia neturėdami komercinių tikslų. Į užmarštį nustumtas projektas vėl prisimintas, jį apsvarstė Seimo komitetai ir, tikimasi, netrukus jis pasieks Seimą.

Toks rimtas parašymas gali susilaukti didelį visuomenės pasipiktinimą. Įgyvendinus tokį įstatymą, praktiškai kiekvienas žmogus taptų kaltas ir būtų baudžiamas. Visi visuomenės sluoksniai būtų paliesti. Kiek studentų ir žmonių trokštančių žinių nukentėtų? Kasdieną autorinės teisės būtų pažeidžiamos tūkstančius kartų (dabar turbūt tik šimtus kartų). Troleibuse moksleivio, kuris paleido savo mėgstamo atlikėjo dainą, kuri transliuojama viešai girdint visiems bendrakeleiviams būtų pažeidimas; studentas, kuris savo referate įdėjo  paveiksliuką, paimtą iš kokio nors portalo, taptų nusikaltėlis. Eilinis pilietis netinkamoje vietoje pasidaręs asmeninę nuotrauką irgi būtų baudžiamas, o ką jau kalbėti apie vaizdo įrašo peržiūrą YouTube, iš kur mums žinoti, kokiomis teisėmis jis apsaugotas? Juk jo žiūrėjimas – tai atgaminimas asmeniniame kompiuteryje. Aš pateikiau tik kelis smulkius pavyzdžius, o juk jų yra šimtai…

Autorių ir gretutinių teisių įstatymas kol kas nedraudžia mums viso to daryti, nesiekiant iš to komercinės naudos, o kai draus? Kiek artistų nesuras savo naujų fanų vien dėl to, kad troleibuse, ar YouTube’ėje  potencialus fanas neišgirdo tos dainos. Ką darys artistai, praradę potencialų faną, kai draugas negalės atsiųsti savo mėgstamo atlikėjo dainos pasiklausyti kitam draugui, nes tai bus nelegalu. Internete pilną tinklapių, kurie teikia vienokią ar kitokią informaciją. Ypač dabar labai sunku atskirti, kas pažeidžia autorines teisias, o kas ne.

Nereikia sėdėti sudėjus rankų, laukti, kol tokie įstatymai bus priimti. Tai apribos kiekvieno žmogaus laisvę, šalies technologinį kilimo lygį, vartotojų išprusimą, bei daugelis kitų faktorių.

7 komentarai

  1. Labai šališkas straipsnis, siekiant mažiau išprususius nuteikt prieš piratus. Apie TPB baudą pranešė, o apie šališką teisėją ne. Siuntimosi ir vagystės iš parduotuvės sulyginimas menkavertis. Juk pavogto kompaktinio disko paklausęs į parduotuvę negrąžinsi sakydamas „dėkui ne, nepatiko“.

    Kęstai, paskutinė pastraipa gan neaiški. Nėra konkrečių pasiūlymų. Ar čia ruošiama dirva tolesniems straipsniams?

  2. Tuos viešajame transporte su mobiliakais leidžiančius muziką seniai reikia pradėti bausti :P

  3. O tai Andrius Mamontovas pats nebuvo paleides nemokamai savo dainu internete, liktais buvau uzskaites kazkur tai.

  4. Tame ir „prikolas“ – dainininkas paleidžia nemokamai, o tu atsisiunti, paskolini draugui ir sumoki baudą už platinimą :)

  5. Man atrodo, kad šis istatymas galutinius vartotojus nelabai paliestų. Tikrai abejoju, kad būtų vykdomi vartotojų kompų patikrinimai. Sutartinai pradėtume šifruoti savo siunčiamą turinį ir interneto tiekėjai nieko nematytų. Pagrindinė mintis yra suteikti galimybę uždaryti LM, nes jie iš veiklos negauna jokio pelno.

  6. Bet kokia nesamone paskaiciuota, jei atsisiunciu is interneto muzika, nereiskia, kad ja nuolat klausau. Tas pats jei muzikos parduotuveje paklausysiu perkamo CD tai tipo skaitysis kaip piratavimas :)) cia manau leidejai sugede, jei ir nusiperku cd tai viska sumeti i iPODA, ir MP3 CD, ir panasiai ir nesiparini. O CD paremi stala. Jei butu daugiau ispletotas MP3 pardavimas Lietuvoje, tai butu galima prikti, bet moketi 5 Lt uz daina tai biski nesamone. O jei kazkas neperka Computer Bild zurnalo, tai vertetu susimastyti kodel neperka :)

  7. Iš viso to, ką atsisiunčiu, nusipirkčiau kokius 2 muzikos kompaktus per metus, pačių pačiausių atlikėjų. Ir viskas.
    Anksčiau kartais permesdavau akimis CBL, kažkas giminėj juos dar perka, tai nereikdavo ir iš LM siųstis. Bet jau kurį laiką į CBL nebežiūriu – veltui laiko gaišimas, o apie pirkimą aš ir nebekalbu.

Komentavimo galimybė išjungta.