Pirate Party gal ir Lietuvoje?

463px-piratpartietsvg

Neseniai rašiau apie Švedijos Pirate Party ir jos ketinimus patekti į Europos Sąjungos parlamentą, o dabar, prieš kelias dienas gavau laišką, kuriame buvo parašyta, kad tarptautiniame Pirate Party forume sukurtas lietuviams atskiras subforumas. Užsukęs ten pamačiau tik kelis vartotojus susidomėjusius pradėti Lietuvoje PP judėjimą. Nors į politiką veltis noro didelio nebuvo, bet projektai su kuriais dirbu, verčia mane gilintis į tuos dalykus, skaityti ir nagrinėti vis smarkiau. Su lyg kiekviena diena tampa aiškiau, kad tai turbūt jau nebeišvengiama.

Mąstydamas apie ateinančius europarlamentaro rinkimus, jau kelias savaites negaliu apsispręsti, už ką turėsiu balsuoti ir pasirodo ne aš vienas. Tokie svarbūs klausimai neduoda ramybės, kurio atsakymo nerandu, gal jo neranda ir didžioji jaunimo dalis, kuriai itin svarbus šis technologijų plėtros amžius.

Pirate Party visai neseniai įsikūrusi politinė partija, jau turinti daugelyje šalių savo atstovybes, kurios kartu siekia bendro tikslo,  kai kuriuose šalyse partijos atstovybės dar tik bando susikurti.

Nežinau, ar šita pradžia išaugs į kažką didelio, tačiau manau, jog tai kažko pradžia, kas yra geriau nei nieko.

Įrašo “Pirate Party gal ir Lietuvoje?” komenatarų: 11

  1. keistas dalykas, aš esu prieš tokius išsidirbinėjimus dėl interneto atjungimo, bet ir esu prieš tokių „piratinių” partijų patekimui į svarbesnes valdymo vietas vien jau dėl to, kad tokios partijos patekimas būtų tas pats jei kokia lanva ar latga sukurtų savo partiją ir patektų į parlamentą… jei dabar išrinktieji dar bando pataikyti į kažkokį viduriukų tarp skirtingų interesų grupių tai tokių partijų dominavimas sakyčiau labai suvaržytų žmonių teises (vienu atveju tikėtina, kad nukentėtų kūrėjai; kitu atveju – duomenų mainai). Todėl aš labiau palaikyčiau idėja, kad reikėtų ieškoti kitų kelių.

  2. MekDrop, dabar dauguma partijų ir valdo tokios organizacijos. Tie patys žmonės dominuoja abiejuose pusėse. Lietuvoje, gal mažiau dalinai, bet pilnas seimas yra kupinas Atlikėjų, leidėjų ir artistų, TV žvaigždžių.

    Sutinku, kad PP pavadinimas kiek baugina, bet galimą Pirate žodžio ir nedėt į jį. Realiai, prieš 2 metus PP buvo tikrai nekompetetingą patekti į seimą, deja dabar, jeigu panagrinėtum, jos principus ir tikslus suprastum, kad jinai toli gražu, ne ta pati, piratiškos nuomonės gauja, o rimta partija, kuri turi nuomonę ir sprendimus daugeliu klausimu.

    O PP įkurimas, čia tolimas žingsnis, reiktų ir asociacijos ar kažko kovojančio už tai…. Manau suburti žmonės į vieną vietą, o poto ir pamatysim, kas gausis.

  3. Nesutikčiau, kad partijas valdo tokios organizacijos (na nebent Artūro Valinsko partijos ir panašių į jas). Valdo jas lobistai. Vadinasi, tiek piratai ir tiek Lanvos gali partijas įtakoti, bet esmė tame, kad visokios Lanvos kol kas labiau čia reiškiasi – rodo iniciatyvą.

    Ne pavadinimas PP mane labiausiai baugina, o kai kurie jų siekiai susiję su autorinėm teisėm… Na gal jų įstatymų pokyčių praktinis įgyvendinimas būtų ir OK, bet aš kaip iš esmės valgantis duoną iš intelektualinės nuosavybės (aka. programuotojas, kūrėjas) nežinau ar kai kurie pokyčiai neprivestų prie kitų pokyčių, kurie privestų prie to, kad visiškai neapsimokėtų ką nors kurti. Taigi, kol realiai kažkas neįgyvendinta sunku kalbėti „kas būtų jei būtų“, todėl bent kol kas man ši partija patenka tarp visokių „Naujosios Sąjungos“, „Darbo Partijos“, „Tautos prisikėlimo“… ir gausybės kitų, už kurias kažin ar balsuočiau… bent jau kol kas…

  4. Na, partijos įkūrimas yra daug geriau už langų daužymą ar susirėmimus su policija. Nelabai žinau, kokie PP nuostatai, bet manau, kad būtent kūrėjus (o ne leidėjus) ši partija ir turėtų labiau palaikyti. E. leidybos ir platinimo skatinimas, e. knygynai ir bibliotekos. Galiausiai tikros e. vyriausybės sukūrimas. Švietimas ir inovacijos, o ne draudimai ir stagnacija.

  5. Atgalinis pranešimas: Blogorama #589
  6. MekDrop truputi nesupranta PP esmės. Kurti visada apsimokės, nes verte darbų nekrenta, o augą. Kada nors ir apie tai plačiau parašysime.

  7. Wa1DaS, dažnai dabar norint kažką didelio sukurti reikia turėti pakankamą pinigų kiekį todėl yra naivu manyti, kad dideli kūrėjų projektai galėtų atsirasti be leidėjų pinigų. Taip, jie gauna didelį pelną, tačiau gana didelė to pelno dalis skiriama naujoms investicijoms (na dėl visų negaliu šnekėti, bet apie tuos kurie programine įranga užsiima taip kalbu).

    Kurti rinkodaros ir „dėl idėjos“ tikslais gal ir apsimokės, bet ar kurti normalų produktą apsimokės po kai kurių PP įdėjų – pvz. po iš esmės prekės ženklo (aka trademark’o) panaikinimo (jei gerai tą vietą supratau) – tikrai nežinau… Žinoma, tai suteikia laisvės naujiems kūrėjams galbūt save geriau realizuoti – bet taip pat tai mažina ir šansus kūrėjams iš to užsidirbti daugiau. Tiesa, tas „daugiau” gali ištiesų labai mažai reliame gyvenime būti, bet gali ir daug… sunku tai dabar įvertinti…

  8. Realiai leidėjai ir si8lo visus tuos „3 strikes” įstatymus, stebėjimus ir žmonių sekimus. Jie nori būti policija internete, kas yra blogai… MekDrop Beje PP nenori lysti prie dalyku susijusiu su Trademark. Visuose 3 savo komentaruose parodei, jog nelabai įsivaizduoji, ką PP nori keisti. Esme, kad dabartinėje visuomenėje tos organizacijos yra monopolistai, o kai monopoliai egzistuoja, turbūt puikiai supranti, kad technologinis išsivystymas kenkia.

    Ištrauka iš PP siekių:
    Copyright was created to benefit society in order to encourage acts of creation, development and spreading of cultural expressions. In order to achieve these goals, we need a balance between common demands of availability and distribution on the one hand, and the demands of the creator to be recognized and remunerated on the other. We claim that today’s copyright system unbalanced. A society where cultural expressions and knowledge is free for all on equal terms benefits the whole of the society. We claim that widespread and systematic abuses of today’s copyrights are actively counter-productive to these purposes by limiting both the creation of, and access to, cultural expressions. Privatized monopolies are one of society’s worst enemies, as they lead to price-hikes and large hidden costs for citizens. Patents are officially sanctioned monopolies on
    ideas. Large corporations diligently race to hold patents they can use against smaller competitors to prevent them from competing on equal terms. A monopolistic goal is not to adjust prices and terms to what the market will bear, but rather use their ill-gotten rights as a lever to raise prices and set lopsided terms on usage and licensing. We want to limit the opportunities to create damaging and unnecessary monopoly situations.
    Trademarks are primarily useful as consumer protection devices. We feel trademarks mostly work fine today, and do not suggest any changes here.

  9. MekDrop, o iš kur atsiranda leidėjų pinigai? Juk stebuklingai iš dangaus nesukrinta, kad padėtų prastumt kūrėjų darbus.
    Aš įsivaizduoju jauną žaidimų kūrėjų komandą, kuri sukuria neblogą žaidimą. Todėl gauna nemažą pelną tolesniam naujų žaidimų kūrimui. Jei atsiranda leidėjas, tai kūrėjų komanda gali gauti daugiau lėšų kūrimui, bet žaidimui nenusisekus parama turėtų dingti, tiesa?
    Asmeniškai PĮ įrangos piratauju mažai (tai daugiausiai sudaro studijoms reikalingos programos). Suprantu, kad jei niekas nepirktų „Tildės Biuro”, tai ir toliau sėdėtume su 2006 versija.
    Tik pats platinimas man nelabai patinka. Kam man ta graži dėžutė, jei reikalingas tik įrašymo raktas, o pačią programą galiu parsisiųst iš torentų? Kam man kreiptis į atstovus, jei aš galiu atsiskaityt banko pervedimu, o raktą tegul e. paštu atsiunčia. Nesu didelis žaidėjas (suprask, nelabai suprantu anų reikaluose), bet X360 pirkimas man atrodo panašus į pigaus spausdintuvo pirkimą: pradinis pirkinys nebrangus, bet eksploatacijos našta per didelė (žaidimai, priedai).
    Vat galiu atiduot pagarbą Spotify tarnybai. Kainos nėra didelės, o pasirinkimas platus. Net jei neturi tą mėnesį pinigų, kad susimokėtum už paslaugą, vis tiek nebūsi nuplaktas: naudokis nemokamai, bet su reklamomis. Tik nelabai aišku, kaip ten naujus atlikėjus priima.

  10. Kęstas, dėl Trademark rėmiausi tai PP US dalies garsiais pasiūlymais (tiesa gal šiek tiek juos sutirštinau). Kaip dabar paskaičiau PP International, nieko panašaus nesiūlo. Tai taip gaunasi, kad nevisada PP != PP? O gal tai reiškia, kad tiesiog skirtinguose šalyse pagrindiniai dalykai, kuriais remiasi autorinės teisės turi kitokią sampratą? :| Šiaip ar taip, nemalonu prisipažinti, bet atrodo šiek tiek apsišoviau.

    Išties, PP International manifeste išties labai daug gražių minčių apie žmonių teises, terorizmą, atsakomybę… Visgi, įdomu ar jas įgyvendinti pavyks – panašiai ko gero prieš kiekvienus rinkimus kalba kiekviena nauja partija… Viskas priklausys manau nuo to, kokie iniciatyvūs žmonės pateks(ar pateko) į valdančias šios partijos deleguotas pozicijas. O atsižvelgus į tai, kad PP narių augimas buvo labai susijęs su PB teismu… kažkodėl nelabai tikiu, kad didžioji ten atėjusių naujų žmonių dalis ištiesų suprato visiškai, ko ten eina ir ar eina vien dėl bandos jausmo. Tiesa pasakius, net dabar sunku rasti info apie asmenybes, atstovaujančias šiai partijai, šios partijos tinklalapiuose… Todėl ištiesų man nelabai aišku kas ir kaip – nes būtent asmenybių atlikti darbai tik įtakotų, kad jausčiau kažkokią šiai partijai didelę simpatiją.

    Wa1DaS, ar pinigai bus toliau skiriami ar ne nuo leidėjo tai priklauso. Tikrai ne visi leidėjai yra „blogis“ :) Dėl platinimo minčių su tavosiomis visiškai sutinku. Bet dėl X360 ir jo žaidimų kainų nelabai. Nueik į game.co.uk parduotuve, pažiūrėk kiek ten koks nors naujas x360 žaidimas kainuoja. Daugumos kaina kažin ar perlips 50 svarų. Ar 50 svarų daug UK gyventojui? Na, gal ir nelabai mažai, bet tikrai nėra daug. O senesnių žaidimų galima gauti net ir po 10 svarų. Tuo tarpu Lietuvoje paprastai x360 žaidimo kaina retai nukrenta bent iki 60 lt – paprastai apie 160-180lt. Jei pamatytų UK gyventojas tokį patį skaičiuką svarais, jaučiu irgi nelabai norėtų pirkti betkokį žaidimą… Manai, kad kainos specialaii taip užkeltos? Tikrai ne. Priežastis paprasta – į Lietuva atkeliauja žaidimai paprastai perėję bent 2-3 rankas (kai kada dar ir daugiau), kurių kiekviena uždeda vis po savus 10-15%. Maža to, pinigai konvertuojami valiutos kursu, o ne verte. Kitaip tariant, tokios kainos yra tik todėl, kad nėra tiesioginių atstovų. O jų nėra tik dėl visiško apsileidimo – iniciatyvos iš Lietuvos pusės trūkumo ir/arba rinkos nebuvimo. Juk kaip dabar madinga sakyti: kam pirkti kažkokią programą, filmą ar žaidimą, jei gali nemokamai tai atsiųsti! Šiam teiginiui plisti tiek gana neblogai padeda ir failų mainų tarnybų esamas požiūris – „svarbu dalintis, nesvarbu kaip“, tiek platintojų/atstovų nenoras ieškoti kažkokių bendrų kelių, tiek ir autorių teisių asociacijų lobizmas.

Komentavimo galimybė išjungta.