Dar negavau nutarties

Visi rašo ir šneką, teisėja net šneką ir duoda komentarus žiniasklaidai, o aš nutarties vis dar  neturiu. Skambinome į teismą, sakė išsiuntė, bet negalėjo pasakyti kam ir į kokį adresą, nerado informacijos. Prisiminiau kaip prieš pusantrų metų, teismas, po 8 mėnesių tylos atsiuntė laišką, kad pametė mūsų bylos dokumentus  ir paprašė dar kartą juos atsiųsti.  Tikiuosi per šias šventes rasiu laiko ne tik apeliacijos rašymui, nors jeigu neduos nutarties, visko gali būti…

Pralaimėjau

Vilniaus apygardos teismas (pirmos instancijos) paskelbė verdiktą MS v Linkomanija civilinėje byloje. Pralaimėjau. Priteisė sumokėti apie 160 000 Lt. Nutarties dar rankose neturiu ir teisėjos motyvų kodėl ji taip nusprendė nežinau, apie tai gal veliau dar parašysiu.  Nutartis gali būti apskųsta ir apie tai svarstysime kai gausime nutartį į savo rankas.

Narkotikų prekiavimų įtariamas LANVA pirmininkas Vytas Simanavičius vedė teisėjams seminarą

Visa žiniasklaida mirga (1, 2, 3, 4, 5) LANVA pirmininkui Vytui Simanavičiui pareikštais įtarimais dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekybos. Perskaitęs tai, prisiminiau vieną naujieną. Rugsėjo 4-5 dienomis Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro organizuojamajame seminare LANVA pirmininkas skaitė pranešimą „Autorinių ir gretutinių teisių turėtojo vaidmuo įgyvendinant intelektinės nuosavybės teises“ (programa pdf). 35 Lietuvos teisėjams, neskaitant dar ir užsienio svečių. Cituoju:

„Šiame renginyje dalyvavo 35 Lietuvos teisėjai ir jų padėjėjai bei 6 teisėjai ir jų padėjėjai iš Estijos, Lenkijos ir Moldavijos aukštesniųjų teismų.“

Galima tik pasvarstyti, ką toks žmogus gali mokyti teisėjus. Nors V. Simanavičius turi tik mechaniko išsilavinimą, o ne teisinį ar informacinių technologijų, jis laikomas tinkamu mokyti teisėjus intelektinės nuosavybes teisių ir įrodymų rinkimo.

Reikia nepamiršti, kad 2011 metais LANVA mokė prokurorus ir policijos pareigūnus, kaip reikia gaudyti nusikaltėlius, o dabar jau moko ir teisėjus. Citata iš straipsnio:

LANVA atstovas teisėsaugininkams aiškino, kokius veiksmus reikia atlikti, kokius duomenis ir įrodymus surinkti atliekant tyrimą. Pavyzdžiui, buvo aiškinama, kaip identifikuoti tinklalapius, kuriuose yra atliekami pažeidimai, kaip nustatyti jų interneto protokolo (IP) adresą, serverio vietą ir tiekėją, atliekamus piniginius mokėjimus, net savininką ar administratorių.

Taip pat teisėsaugininkai buvo mokomi naudotis „torrent“ svetainėmis – jiems pateikta išsami instrukcija, kaip svetainėse užsiregistruoti, siųstis bylas, nustatyti jas dalinančius kompiuterius, analizuoti „torrent“ bylas ir t.t.

Darosi įdomu, kaip teisėjai, pareigūnai ir prokurorai gali objektyviai vertinti ir rinkti įrodymus, kai juos apmoko tokie žmonės kaip V. Simanavičius. Kaip teisėjas, kuris išklausė V. Simanavičiaus mokymus, gali ramiai teisti žmogų, kurio byloje įrodymus rinko LANVA? Atrodo tai visiškai nesuderinami dalykai, bet gal tik man.

Prisimenant 106 bylą, dabar jau suprantama, kaip pridarius ekranvaizdžius, žmogui gali būti atliekamos kratos ir su juo teisiamasi, nors po to paaiškėja, kad jokių įrodymų nėra.

 

Dropbox naudojimas su .torrent failais

Kaip ir daugelis, naudoju Dropbox dokumentų sinchronizavimui tarp savo įrenginių. Kartais susiduriame su tokia problema, kad naršant telefonu ar būnant darbe, universitete ar mokykloje ir pamačius ką nors naudingo, neturime kaip namie veikiančiam utorrent klientui nurodyti, kad paimtų mūsų mėgiamą failą. Taigi šiame trumpame „HOWTO“ aprašysiu, kaip iš bet kurios vietos įkelti .torrent failą į veikiantį klientą nuotolinėje vietoje.

  1. Jeigu neturite Dropbox kliento, jį galite parsisiųsti per mano referalą. Už tai gausime papildomus 250 MB vietos abiems, tačiau jeigu turite, eikite prie 2 punkto.
  2. My Dropbox aplanke (jis randasi „My Documents“) susikuriame aplanką „Torentai“.
  3. Utorrent kliente, atsidarome Pasirinktys -> Nustatymai -> Katalogai ir uždedame varnelę ant „Automatiškai įkelti torentą iš :“.
  4. Nurodome tinkamą direktoriją, kur saugosime torentus (šiuo atveju My Documents -> My Dropbox -> Torrentai).

Viskas turi atrodyti taip:

Dabar telieka įkelti .torrent failą į reikiamą direktoriją (Torentai), ir jis bus automatiškai paleistas Utorrent programos  jūsų kompiuteryje. Grįžęs namo rasite jau parsiųstą jums reikiamą failą.

Jeigu naudojate kitą, ne Utorrent klientą, yra labai didelė tikimybė, kad jūsų klientas, turi automatinio paleidimo iš aplanko funkciją. Daugelis klientų tą tikrai turi.

P.S. Prašome nenaudoti šito HOW TO įstatymams pažeidinėti.

Absurdiškas lažybų tinklapių blokavimas

Perskaitęs 15min.lt straipsnį apie antstoliams teismo patikėtą sprendimą blokuoti lažybų tinklapius, kurie daro verslą internete, nustebau. Tai tik dar kartą patvirtina faktą, kad pirmos instancijos teismai yra nekompetetingi vertinti tokias situacijas. Iki ko dar galima nusiristi?

Pirma, kaip galima liepti interneto tiekėjui blokuoti interneto svetaines? Sunku suvokti, kodėl interneto teikėjas turėtų blokuoti užsienyje veiklą vystančius portalus? Gal ir Google, ir eBay, ir Amazon užblokuokime, jeigu jie neturi atstovybių Lietuvoje? Juk daugelis perka reklamą iš AdWords, pigesnes prekes iš Anglijos, Vokietijos ir kitų Europos šalių. Ne viena iš paminėtų elektroninių parduotuvių nemoka mokesčių Lietuvoje.

Antra, paskaitęs advokato komentarą –

„Lažybų verslas yra reglamentuojamas, jis yra licencijuojamas, tos įmonės, kurios užsiima lažybomis Lietuvoje, galiausiai moka mokesčius į Lietuvos biudžetą. Moka mokesčius nuo pajamų. Tad konkurencinės sąlygos nėra lygios, jei aš dirbu Lietuvoje ir viską atlieku legaliai, laikausi tų įstatymų, moku mokesčius ir šalia turiu konkurentų, kurie nei moka mokesčių, nei paiso reikalavimų, nei visa kita. Žaidimo sąlygos, mano galva, turėtų būti vienodos“, – sakė E.Rapolas.

Sveiki atvykę į skaitmeninį 21-ą amžių, kai konkurencija vyksta globaliai, o ne lokaliai. Ta seniai turi suprasti daug organizacijų ir valstybė. Jeigu užsienio įmonės gali pasiūlyti patogesnį ir geresnį produktą nei vietiniai, tai nereiškia, kad mes turime juos visus blokuoti, kaip tai daro kiniečiai.

… tačiau savo paslaugas reklamuoja lietuviškose interneto svetainėse, nors tai draudžiama, o pačios svetainės yra lietuvių kalba, jose siūloma lažintis ir dėl Lietuvoje vykstančių lažybų“, – sakė advokatas E.Rapolas.

Facebook irgi yra Lietuvių kalba ir reklamuojama Lietuvoje, tačiau mokesčių niekas čia nemoka, tai turėtume blokuoti ir ją? Nuo kada užsienio įmonės negali pirkti reklamos kitoje šalyje?

Trečia, teismas liepė areštuoti užsienio įmonių turtą, kurios atlieka legalų verslą. Liepė areštuoti ten, kur neturi tam jurisdikcijos galių.

Gerai, kad nors TEO drąsiai žengė į kovą, pasisakydamas, kad tokius blokus atlikti yra labai sunku, taip, kad vartotojai negalėtų to apeiti.

Gal jau laikas pradėti konkuruoti ir realiai įvertinti situaciją bei laikmetį, kuriame gyvename, o ne taip akivaizdžiai daryti tokio lygio nesąmones?

Creative Commons licencijos Lietuvoje: projekto pristatymas

Kažkada rašiau apie Creative Commons naudą. 2010 m. gegužės 27 d., Viliaus Dailės Akademija, DIC, Maironio g. 3, Vilniuje bus pristatytas visas projektas. Truputi informacijos:

Creative Commons: supaprastintas keitimasis autorine kūryba elektroninėje erdvėje

Lietuvoje pradėtas vykdyti projektas, kuriuo siekiama sudaryti sąlygas operatyviai ir teisėtai keistis meno ir mokslo kūriniais internete. Projekto rezultatas – Creative Commons (liet. – Kūrybinių Bendrijų, Bendrojo kūrybinio judėjimo), CC licencinių sutarčių pritaikymas Lietuvai. Naudodami CC licencines sutartis, autoriai patys galės nustatyti jų kūrinių naudojimo sąlygas. Tai atvers galimybę kitiems asmenims patogiai naudoti kūrinį jo autoriaus nustatytais būdais. Šios licencijos yra laikomos alternatyva tradiciniams elektroninėje erdvėje neefektyviems autorinių teisių perleidimo būdams. Profesionaliai parengtos ir kiekvienam nemokamai internete prieinamos sutartinės priemonės bus suderintos su Lietuvoje galiojančia autorių teisių apsaugos sistema.

CC licencijų sistema, jau taikoma 52 pasaulio šalyse ir rengiama pritaikymui daugelyje kitų, yra orientuota į operatyvų keitimąsi informacija tarp autoriaus ir asmens, pageidaujančio naudotis jo kūriniu. CC licencijos yra atsakas į teisėtumo problemą, kylančią dėl laisvo autorinių kūrinių prieinamumo ir sunkiai kontroliuojamo jų platinimo interneto erdvėje.

„Plintant valstybių sienų neribojamai, sunkiai teisiškai kontroliuojamai informacijos sklaidai internete, teisinis reguliavimas nepajėgia keistis vienodai sparčiai su technologijomis. Kadangi tradiciškai teisinės priemonės yra orientuotos į autorinių teisių perleidimą realioje (ne interneto) erdvėje, formalumai, kuriuos reikia įvykdyti norint teisėtai pasinaudoti autoriniu kūriniu, sudėtingai pritaikomi elektroninei erdvei. Todėl kartais imama pažeidinėti autorių teises arba atsisakoma naudotis elektroninėje erdvėje prieinamais kūrinais taip stabdant intelektinės nuosavybės apyvartą“, – pasakojo viena iš projekto iniciatorių Rėda Pilipaitė.

Autoriui pažymėjus savo kūrinį pasirinktos CC licencijos simboliu, kiti asmenys žinos, kokiomis sąlygomis šis kūrinys yra menininko perduotas visuomenės naudojimui. „Tarkime, tam tikras žymuo informuos, kad autorius neprieštarauja neatlygintinam jo kūrinio naudojimui ir adaptavimui, jei naudojantysis asmuo analogiškai leis adaptuotą kūrinį neatlygintinai naudoti ir kitiems interneto vartotojams“, – aiškino Rėda Pilipaitė.

Norintiems dalyvauti programa, registracija, bei papildoma informacija CC svetainėje.

106-to teismo sprendimas: nėr bylos

Pagaliau po kelių bylos nukėlimo kartų, buvo paskelbtas sprendimas. Nėr bylos. Byla buvo nutraukta. Žiniasklaida mirga nuo pranešimų apie pergalę, kurios laukė dauguma internetą naudojančių asmenų. Daug nerašysiu. Sprendimu džiaugiuosi ir aš. Plačiau pasiskaityti galima 15min.lt – du straipsniukai: pirmas ir antras.

Laiškas iš MegaNet

Aš nenoriu šiuo straipsniu nieko šmeižti, tiesiog rašau, kaip yra.

Parašęs straipsnį, po kelių valandų gavau laišką:

From: *********@meganet.lt 
To: kestas@gru.lt
Date: Thu, 11 Feb 2010 17:25:18 +0200
Subject: Del straipsnio apie meganet gru.lt

Laba diena

Rasome jums del siandiena jusu patalpinto straipsnio „106-to teismas. Ačiū MegaNet” svetaineje www.gru.lt
Kadangi siame straipnyje yra nurodyta skaitytojus klaidinanti informacija
„IPT turėtų saugoti savo klientus ir nedalinti duomenų, jeigu teismas nenusprendė jų išduoti.”
Norime informuoti jus, kad pagal LR baudžiamojo proceso kodekso 97 straipsni, Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teismas turi teisę reikalauti iš fizinių ir juridinių asmenų pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.
Tam teismo sprendimo nereikia.
Paskutines dvi sio straipsnio pastraipos yra tikroves neatitinkantis spejimai bei isvedziojimai kurie gali buti traktuojami kaip smeistas.

Todel prasome jusu nedelsiant panaikinti si straipsni is savo svetaines, su visais jam priklausanciais komentarais.

Darius Varanavičius
Technikos Direktorius
UAB "Dokeda"
Savanorių pr. 287, 50127, Kaunas
www.meganet.lt

Taip pat komentaruose pamačiau UAB „MegaNet“ paliktą komentarą.

LANVA niekada nėra užklaususi mūsų įmonės pateikti asmens informaciją pagal IP adresą ar kitus duomenis. Net jei ir būtų prašiusi informacijos, ši LANVA‘ai nebūtų atskleista.

Duomenys pagal IP adresus išduodami tik policijai. Tai, kaip ir kiekvienas interneto tiekėjas privalome daryti pagal LR baudžiamojo proceso kodekso 97 str.

97 straipsnis:

Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, išreikalavimas.

Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teismas turi teisę reikalauti iš fizinių ir juridinių asmenų pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=163482

Pagarbiai

MegaNet administracija

Pažiūrėjęs į šitus aukščiau įkeltus susirašinėjimus susimasčiau… Negi MegaNet negalėjo nieko daugiau padaryti? Ar tikrai jie padarė viską, kad būtų jų klientai apsaugoti?

Byla yra ne baudžiamoji, o administracinė ir atskleisti asmeninius duomenis pagal baudžiamąjį kodeksą negalima, kadangi tai yra skirtingi dalykai, tačiau net ir BK kodeksu remiantis, Konstitucijos (Konstitucija –  aukščiausios teisinės galios aktas) 22 straipsnio 3 dalis aiškiai nusako situaciją.

Informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą.

Jeigu policininkas neturėjo leidimo rinkti tuos duomenis, jie negali būti renkami.

Remiantis Konstitucija, MegaNet pateiktas 97 straipsnis būtent todėl yra taikomas daiktams ir dokumentams,  nesusijusiems su asmens duomenų atskleidimu.

Neseniai skaičiau straipsnį apie Švedijoje kovojantį IPT TeliaSonera (kuriems, beje, priklauso ir lietuviško TEO LT bei Omnitel akcijos). O, kad taip ir mūsiškiai…

106-to teismas. Ačiū MegaNet

Kaune rytoj vyks pirmoji istorijoje byla susijusi su Windows 7 skandalu. Viešu atgaminimu kaltinamas pilietis bus teisiamas. Pilietis buvo MegaNet vartotojas. Byla turėjo būti sprendžiama anksčiau, tačiau buvo nukelta dėl advokatų laiko stokos.

Spaudoje buvo kalbama, kad LinkoManija nepaliks savo vartotojų. Taip ir padarė. Vienas kitam padedami, buvo nusamdytas advokatas, kuris labai daug prisideda, padedamas ir atlikdamas darbą beveik veltui.

Graudu, kad MegaNet be jokių klausimų ar teismo sprendimų taip paima ir išduoda daugelio asmenų duomenis, kurie neaišku ar yra kalti.  Mano nuomone IPT turėtų saugoti savo klientus ir nedalinti duomenų, jeigu teismas nenusprendė jų išduoti. Juk taip svarbu jiems būti neutraliems ir nešališkiems šioje pozicijoje.

Patekus į rankas visiems LANVA surinktiems įrodymams, yra matoma, kaip MegaNet sugebėjo vienu laišku išduoti net šešių asmenų asmens duomenis, į kuriuos įeina piliečių asmens kodai, gyvenamosios vietos, kontaktiniai telefonų numeriai, IP bei kompiuterių MAC adresai.

Laukiam rytojaus…