YouTube vs. Muzikos industrija Latvijoje

Kova tęsiasi. YouTube Latvijoje užblokavo prieigą prie muzikinių kūrinių. Latvijos antipiratinei gaujai AKKA/LAA pradėjus reikalauti tinklapių, kuriuose yra įkelti vaizdo kūriniai iš YouTube, susimokėti autoriams už tai, kad transliuojami kūriniai yra apsaugoti autorinėm teisėm, ir už tai reikia atlikėjams mokėti pinigus. Ištrauka iš Delfi:

Latvijos agentūra „AKKA/LAA” stengiasi priversti Latvijos tinklalapių savininkus susimokėti už vaizdo medžiagos iš „YouTube” naudojimą savo tinklalapiuose. Pranešama, kad „AKKA/LAA” pradėjo derybas su „YouTube” dėl tinklalapio veiklos Latvijoje licencijavimo.

Apie 500 Latvijos internetinių tinklalapių savininkų gavo iš „AKKA/LAA” laiškus, kuriuose reikalaujama sumokėti už vaizdo įrašų iš „YouTube” patalpinimą savo tinklalapiuose.

„AKKA/LAA” atstovai teigia, kad tinklalapių savininkai turi sumokėti už savo tinklalapiuose embed-kodo pagalba patalpintus muzikinius vaizdo klipus. Priešingu atveju, jiems gresia jų tinklalapio uždarymas.

YouTube yra labai geras tinklapis nemokamai reklamuojant savo kūrinius milijonams vartotojų. Vietoj to, kad leistų visiems skelbti ir reklamuoti atlikėjus, jie draudžia juos, net neįsivaizduodami, kokią didelę žalą darydami atlikėjams. Taip pat prašo pinigų ne tik iš YouTube, bet ir iš kitų tinklapių, kurie rodo YouTube tinklapio informaciją, turbūt norėdami pasipelnyti dvigubai.  Iš straipsnio galime spręsti, kad jei būsime kada nors Rygoje (aš ten būnu 2-3 kartus per metus) iš YouTube vaizdo klipus nesusimokėjus žiūrėti yra nelegalu.

Konkurencija su nemokamu

100px-drm_is_killing_music

Ar konkurencija su nemokamomis paslaugomis galima?

Kai kurios organizacijos vis nesupranta fakto, kad jų produkcija patenka į internetą ir jie negali to pakeisti, kaip tik prisitaikyti ir pasinaudoti tuo. Kad ir kiek mes tų stabdymų matėme, kad ir kiek žmonių būtų nuteista, o tinklapių uždaryta, vis tiek produkto išimti iš skaitmeninės erdvės nebeįmanoma. Napster, Kazaa, ED2K  tinklai vis dar egzistuoja, net ir praėjus dešimtims metų po teismų ar programų uždarymo.

Mėgindamos kovoti, vietoj to, kad stengtųsi konkuruoti su nemokamomis skaitmeninėmis kopijomis, jie procese patiria dar daugiau nuostolių, prarasdami klientus, fanus, būsimus vartotojus, savo atlikėjus, darbuotojus. Visuomenė susidaro labai neigiamą nuomonę apie tą organizaciją, girdėdama visus tuos puolimus viešai.

Rimtų įrodymų nėra, kad failų mainų tinklapiai kenkia autoriams. Yra pilna vyriausybinių tyrimų, kurie rodo, jog tai atneša daug naudos. Nepasirinkdamos  ir neieškodamos alternatyvių biznio modelių, organizacijos stengiasi apkaltinti savo vartotojus, kurie neša jiems reklamą, pinigus, bei yra jų tikrieji fanai, dalindamiesi informacija tarpusavyje.

Mes matome, jog mažėja failų mainų naudojimas, kadangi atsiranda daugiau internetinio transliavimo svetainių, kuriose galima gauti informaciją, nelaikant kopijos savo kompiuteryje. Gal tai vienas iš būdų, kurį turėtų išaukštinti organizacijos ir pasistengti iš to uždirbti bei gauti sau naudos, o ne stumti jas į bankrotą ir teisintis su jomis. Kovoti su „nemokamu“ yra įmanoma. Google pasiūlė GMail. NIN savo muzika dalina už dyką. Žymiausi pasaulio rašytojai dalina savo knygas nemokamai ir uždirba milijonus.  iTunes parduoda milijonus dainų, puikiai ir konkurencingai įsitvirtindama rinkoje.

Kas bus, kai 3D spausdintuvai (apie 3D spausdintuvus dar reiks kada parašyti plačiau) bus kiekvieno žmogaus namuose ir jie darysis kopijas Nike sportinių batelių daugiau, nei parsisiunčia iš interneto MP3, gal kiekvienuose namuose darysime kratas?

Kartais toks vaizdas susidaro, kad įmonėms geriau bankrutuoti negu keisti savo verslo modelį, o juk puikus verslas yra tas, kuris yra lankstus ir prisitaikantis pokyčiams.

LinkoManija valgo daug, o ją veža dar daugiau

lmbox

Projektas, prie kurio aš dirbu laisvalaikiu, yra LinkoManija. Tiek daug galima išmokti iš inovacinių sprendimų technologijoms. Kylant vartotojų skaičiui, nuolatos darome geležies atnaujinimus. Paskutinės savaitės praleistos konfigūravimuose, testavimuose pagaliau privedė prie naujų aukštumų. Sistemą papildė papildomi serveriai, kurie buvo puikiai sukonfigūruoti vykdyti jiems paskirtą misiją – be jokių lūžių vežti LinkoManijos vartotojus.

Taigi, dabar turime dar stabilesnę ir saugesnę sistemą, kuri susideda iš 7 serverių. Smalsuoliams galima pasakyti, kad dabar naudojame virš 40 GB RAM. Pilnos serverių konfigūracijos:

WWW serveriai:
W1: 2x Dual Core Xeon 2.8GHz/4MB – 2GB ECC DDR – 73 GB SCSI 15k RPM
W2: 2x Intel Quad-Core Xeon E5410 2.33GHz/12MB L2/1333MHz FSB – 6GB RAM – 73 GB SCSI 15k RPM
W3: 2x Intel Quad-Core Xeon E5410 2.33GHz/12MB L2/1333MHz FSB – 6GB RAM – 73 GB SCSI 15k RPM

Statinio turinio serveriai:
S1: AMD Athlon(tm) 64 Processor 3000+ – 2GB DDR2 – 80GB SATA HD
S2: 2x Intel Quad-Core Xeon E5410 2.33GHz/12MB L2/1333MHz FSB – 8GB RAM – 73 GB SCSI 15k RPM

Duombazės serveriai:
D1: 2x Intel Quad-Core Xeon E5410 2.33GHz/12MB L2/1333MHz FSB – 12GB RAM – 5×73 GB SCSI 15k RPM
D2: 2x Intel Quad-Core Xeon E5410 2.33GHz/12MB L2/1333MHz FSB – 8GB RAM – 73 GB SCSI 15k RPM

LinkoManija yra puikus technologinis iššūkis visiems prisidėjusiems vartotojams prie projekto.

Naujas Iksmenų filmas jau internete

x_men_origins_wolverine_foreign_poster2

Vakar internete pradėjo sklisti kalbos, kad kažkas nutekino naująjį Iksmenų serijos filmą „Iksmenai: pradžia. Ernis“ į internetą. Lietuvą filmas pasieks gegužės 1 dieną. Filmas nėra net pabaigtas, dauguma scenų, turinčių efektus, yra neišbaigtos, tačiau žmonės siunčiasi tą filmą net nedvejodami. TorrentFreak skaičiavimais, per pirmąsias 2 valandas jau buvo virš 75 000 parsisiuntimų. Praėjus dienai, filmą jau turi šimtai tūkstančių žmonių. Panašų bumą failų mainų tinkluose turėjo tik Batmano filmas.

Rašau, nes man įdomu, kokią naudą ar nuostolį atneš šitas nutekėjimas filmų industrijai. Įdomu bus pažiūrėti, kokie gi bus šito filmo pardavimai po to, kai jis visu mėnesiu ankščiau pateko į internetą.

Galimi du atvejai.  Arba atneš daug naudos, arba didelį nuostolį.

Panagrinėkime, kokiu būdu gali būti atneštas nuostolis. Nuostolių laikyti tai, kad įmonė investuos daug pinigų paieškai, kas tai padarė. Sugaiš laiko, bei pinigų tam reikalui, bei kiti aspektai, kurie kenkia filmui iki jo paleidimo į kino teatrus. Kadangi kinas turi ir taip jau neblogą istoriją, į jį eis daug žmonių, bet ženkliai sumažės pardavimai, filmas nepasieks topų ir kompanija gaus didelį nuostolį, investavusi šimtus milijonų dolerių į filmo leidybą. Praras pinigų, kadangi vartotojai pamatę filmą ir jiems nepatikus, jie neis į kiną. Sugadinta reputacija, kaip įmonės, saugumo atžvilgiu.

Apžvelkime, kokia gi gali būti nauda iš to „Workprinto“, kuris buvo nutekintas.  Nutekėjus neišbaigtai versijai, fanai norės pamatyti pilnąją versiją ir eis į kiną, taip atnešdami daugiau pinigų. Patikus pamatytą nepabaigtą kūrinio versiją, vartotojai vėl eis į kiną pažiūrėti to filmo. Patikus filmui, jie būtinai aptars tai su savo draugais, ir gal net visi kartu eis į kiną žiūrėti filmo. Nepatikus irgi turbūt aptars filmą.

Nemokama reklama, kurią gauna filmas. Beveik kiekvienas naujienų portalas rašo apie nutekėjimą, diskusijos verda. Viskas tai nemokama, viskas tai sudomins vartotoją, kuris norės pamatyti filmą ir tapti fanu. Nauji neatrasti vartotojai susidomės filmu.

Dabar tik galime laukti ir pamatyti, kiek filmas uždirbs pinigų kinuose, kokiais kiekiais bus pardavinėjami DVD, ir aptarti tai lyginant su prieš tai buvusiomis dalimis, sprendžiant, kokią žalą ar naudą padarė šitas netikėtas filmo nutekėjimas, įskaitant visus loginius aspektus (ekonomikos padėtį, investuotus pinigus ir t.t.).

Aš asmeniškai manau, kad tai atneš daugiau naudos, nei nuostolio, tiek finansinės, tiek kaip brendo aukštinimas. Daugiau vartotojų taps tikrais fanais, mylinčiais tuos artistus. Bet kaip bus iš tikrųjų, mes pamatysime greitu metu.

Google leidžia nemokamai siųstis muzika Kinijoje

googlemusic

Kur yra ta riba, kai mes galime spręsti, ką galima daryti ir ko ne. Kodėl klausyti muzika nemokamai viename tinklapyje yra legalu, o kitame ne?

Google Kinijoje pristatė naują paslaugą, kuri leidžia nemokamai parsisiųsti apie 350 000 aukštos kokybės dainų. Kodėl kinai gali turėti tokia pramoga, o Lietuvoje mes to dar neturime? Paguoda yra ta, kad kasdien daugėja tinklapiu, kuriuose galima kurti savo grojaraščius ir klausytis muzikos nemokamai. Myspace, IMEEM, Last.fm, Pandora, visi šitie tinklapiai yra nuostabus muzikos klausimuisi, tačiau yra ir geresnių. Laukiame ir Lietuviškų paslaugų, kurios siūlys mums mūsų tautiečių atlikėjų repertuarus greitai ir patogiai klausytis.

Įkelkite mano vaizdo įrašus į youtube – Amanda Palmer

Kaip jau minėjau ankščiau, Warner Music ir Google yra kovoje. Warner Music prašo, kad Google mokėtu daugiau už vaizdo įrašus transliuojamus per Youtube. Google to aišku nesiruošia daryti, ir dėlto visus video Warnes Music pašalino iš Youtube . Daugelis artistų supranta, kad nors Google ir nemoka jiems pinigų, jie gauna daug naudos iš jos. Viena iš tokių artisčių yra Amanda Palmer, kuri yra pasirašiusi sutartį su jais. Studija trokštą pinigų – sako A. Palmer, – pinigų, iš kurių jai nenubyra nei cento.

Amanda Palmer imasi iniciatyvos pati, ir ragina vartotojus, bei komandas filmuojančias jos pasirodymus, kelti jos medžiagą į youtube, ir toliau dainuoją dainą, kurioje jis prašoma būti išmesta iš įrašų studijos.

Didelė logika pasižymi lobistinės organizacijos prarasdamos savo Atlikėjus, dėl keliu centų, kuriu jie vistiek negaus.

Skaityti toliau: Įkelkite mano vaizdo įrašus į youtube – Amanda Palmer

Technologijos keičiasi akimirksniu

Kasdien valandas praleidžiant skaitant naujienas ir stebint naujus informacijos srautus, mes pastebime, kad tobulėti yra mums dar labai daug kur. Kas vakar buvo naujove, šiandien jau kasdienybė. Kai kurie dalykai keičiasi lėčiau, kiti greičiau, bet ateityje, informacijos srautai tik didės.  Senas – geras 5 minučių filmukas apie tai, kaip ir kas aplink mus keičiasi, nevaldomu greičiu.

Ar žinojai, kad radijui prireikė 38 metų pasiekti 50 milijonų klausytojų?

Ar žinojai, kad televizijai prireikė 13 metų pasiekti 50 milinoų žiūrovų?

Ar žinojai, kad internetui prireikė 4 metų, pasiekti 50 milijonų vartotojų?

Ar žinojai, kad Facebook prireikė 2 metų pasiekti 50 milijonų vartotojų?

Štai kaip kyla inovacijos.

Švedijos „Piratų Partija“ tikisi patekti į Europos Sąjungos parlamentą

Pirate Party logo

2006 metų sausio 1 dieną, įsikūrė Švedijoje „Piratų Partija“ (PP). PP tikslas, padaryti reformą šiuolaikinėje visuomenėje, keisti pasenusius įstatymus susijusius su intelektinę nuosavybę. 2006 metais, rinkimuose jie surinko, 0,63% arba apie 35 000 balsų, patekti į parlamentą, reikėjo bent jau 4%. Rinkimu metu, piratų partijoje buvo apie 3000 narių.

Praėjus dviem metam po rinkimų, situacija Švedijoje ir visame pasaulyje pasikeitė. „Piratų Partija“ per metus tobulėjo, ir dabar jos mastai išsiplėtė. Jie aktyviai dalyvauja šalies politiniame gyvenime, ir ne tik intelektinės nuosavybės klausimuose. PP yra didžiausia politine partija Švedijoje, kuri turi virš 12 000 narių, kurie prisideda prie partijos darbų. Daugelis žmonių pradėjo žiūrėti į piratų partiją rimtai, po to, kai Švedijoje vyriausybė patvirtino direktyvas telekomunikacijų sekimui (visi skambučiai, SMS, pašto žinutės, internetinis srautas einantis per šalies teritorija būtų fiksuojamas). Kitoms partijoms skundžiantis, kad jaunimas nenori dalyvauti politikoje, „Piratų Partija“ tos problemos neturi, joje yra daug jaunimo, kuris veržiasi į politiką. Yra įkurta jaunoji piratų partijos atšaka, kuri yra taip pat didžiausia jaunimo partija.

PP yra įkurtos ir kitose valstybėse tuo pačiu pavadinimu. Įkurtos partijos yra Ispanijoje, Austrijoje, Vokietijoje bei Lenkijoje, tuo tarpu JAV, Prancūzijoje, Argentinoje, Suomijoje ir Australijoje partijos egzistuoja neužregistruotos, bet aktyvios.

Norint patekti į Europos Sąjungos parlamentą, jie turi surinkti 100 000 balsų, bet žinant esamą situaciją Švedijoje galima drąsiai sakyti, kad jie turi didelę galimybę ten patekti.

Skaitmeninis amžius keičia visų mastymus. Žmonės balsuoja ir renka savo tautos lyderius ir jeigu jie nemato poreikių kurie reikalingi žmonėms, žmonės balsuos už kitus, o tokių žmonių su kiekviena diena daugėja ir pokyčius padaryti bus lengviau jiems susivienijant.

[Gizmodo ir Wired]

A. Mamontovas – muzika ieško naujų kelių pakliūti pas vartotoją.

Esu parašęs keletą straipsnių, apie užsienio atlikėjus dalinančius muziką už dyką, bendraujančius su savo vartotojais. Lietuvoje irgi yra artistų, kurie supranta technologijų plėtrą ir bando kažką keisti, eksperimentuoti su naujais biznio modeliais.

Grįšiu į 2008 metus, kai vienas žymiausių Lietuvos atlikėjų – Andrius Mamontovas išdalino visą krūvą savo albumų nemokamai. Muzikos žvaigždė savo interviu sako trokštantis bendrauti ir gyvai koncertuoti savo fanams.

Internete albumą dalindamas nemokamai, o pardavinėjant jį tik koncertuose, Jis taip pritraukė savo fanus ateitį į koncertą. Jo koncertuose sales buvo sausakimšos, bilietai visi išperkami.

Žinant esamą A.Mamontovo situacija, kai matome, kaip jis išmetė RC apdovanojimą į  Nerį, matome, kad jis ieško tų eksperimentų ir jam atsibodę tie seni biznio modeliai, kurie tik plėšia pinigus sau iš tokių puikių atlikėjų.

Labai įdomų būtų sužinoti statistiką, kiek gi albumo „Geltona, žalia, raudona“ kopijų jis pardavė per savo koncertus, kiek gi tų CD plokštelių patėko į žmonių rankas. Turbūt ne vienas ar kitas tūkstantis.