Youtube vs Muzikos industrija

pasirinkimas

Visame pasaulyje, muzikos įrašų studijos prieš kurį laiką, pradėjo reikalauti iš youtube pinigų, už rodomus muzikantų klipus. Kai kurios organizacijos, net grasino paduoti juos į teismą, Nors Google (youtube savininkė) ir moką kažkokias minimalias sumas, iš jų yra prašoma mokėti daugiau. Įrašų studijos nesupranta, kad ne youtube reikalingi atlikėjų klipai, o atvirkščiai, atlikėjams reikia rodyti savo klipus, savo mėgiamiems fanas, bei naujiems muzikos ieškotojams, duoti išmėginti, bei pasigirti sukurta muzika. Warner Music teko skaudžiai išmokti, kad youtube yra reikalingesne, kai Google pašalino, labai daug klipų iš savo svetaines. Tokios organizacijos, pačios mažiną savo tikru fanų skaičių tokiais veiksmais.

Nors ir yra daug įrodymų, kaip socialiniai tinklai padeda muzikai plėstis ir uždirbti artistams krūvas pinigų, įrašu studijos apsimeta, to nematančios ir reikalaują iš jų pinigų, prarasdamos klausytojus, bei pačius atlikėjus, vis dažniau suprantančius žlūgstančius biznio modelius.

Ateityje studijos turės pačios mokėti youtube pinigus, kad jų kuriniai būtų ten įdėti.

DRM pavertė Obamos dovaną Britų ministrui beverčia

drm_blogai

UK ministras Gordon Brown neseniai gavo dovanų iš Baracko Obamos (USA prezidento) 25 DVD klasikinių filmų, išleistų Amerikoje. Kai Brownas prisėdo pažiūrėti filmų, jis to nesugebėjo, kadangi pamate užrašą „wrong region“ (blogas regionas). Pasirodo nesutapo regionai. UK regionas yra 2, o USA 1. Tai dar kartą parodė, kaip nukenčia legalus pirkėjai, naudodami DRM. DRM nesustabdė jokio piratavimo, o tiesiog sugadino „popkornus“, ir sugaišino aukšto lygio pareigūnui pažiūrėti dovanotus filmus. Tikiuosi, kad toks nutikimas, padės susimastyti britų vyriausybei, kokia žalą daro DRM visuomenei, ir kiek išties bandoma sukontroliuoti tokius pasenusius biznio modelius.

Muzikos grupė Counting Crows palieka savo gynėjus

counting_crows-press081

Šiandien Counting Crows grupė pranešė, jog nutraukė sutartį su savo įrašu studiją, ir žengia į interneto valdoma technologinį amžių. Norėdami išbandyti naujoves, jie prisijungia prie tokių grupių kaip Nine Inch Nails, Radiohead, Ronald Jenkees ir daug kitų artistų, kurie pasirinkę alternatyvius biznio modelius. Grupes lyderis Adam Duritz parašė:

A lot of people think it’s a tough time to be a band but we don’t feel that way. The internet opens a world of limitless possibility, where the only boundaries are the boundaries of your own imagination. We want a chance to push those boundaries back as far as we can. Unfortunately, the directions we want to go and the opportunities we want to pursue are often things that our label is simply not allowed to do. We’ve been friends for a long time and we’ve worked together for a long time so they understand the direction we need to go in and we understand why they can’t always go there with us.

Atlikėjai turi krūvas eksperimentų kuriuos nori išbandyti, o jiems draudžia. Tik pasitraukę iš lobistines organizacijos priežiūros Counting Crows įdėjo ir leidžia visiems vartotojams parsisiųsti savo muziką nemokamai.

Pakeitimai vyksta kasdieną, vis daugiau atlikėjų palieką ir matydami didelę perspektyvą, žengia į technologijų kupiną aplinką. Įdomu, kiek lobistinių organizacijų liks metų pabaigoje?

RIAA ir MPAA organizacijos masiškai atleidžia darbuotojus

no_riaa

RIAA (Recording Industry Association of America) ir MPAA (Motion Picture Association of America) yra antipiratinės organizacijos (analogiškas pavyzdys Lietuvoje yra LANVA). Tokios organizacijos pasižymi nuvertinančios šiuolaikines technologijas. Panašu, kad joms po truputi ateina galas, nes vis daugiau artistu, palieka tokias organizacijas, siekdami naujų biznio modelių. RIAA prieš savaite atleido apie 100 savo darbuotojų, o dabar panašu, kad artistai mažina ir MPAA biudžetą 15-20%, ko pasekoje, jiems irgi tenka mažinti savo darbuotojų skaičių.

Krizė skatina konkurenciją

krize_skatina_konkurencija

Matydamas paskutinių dienų įvykius, galima lengvai įžvelgti, kaip technologijos keičia žmonių įpročius, bei mąstymą. Prieš kelis metus nukritus dolerio kursui, prasidėjo bumas, viską pirkti iš JAV. Lietuviai, vargu ar sudarė didelę dalį internetinės komercijos, tačiau, po dolerio kritimo, vis daugiau lietuvių pradėjo pirkti iš JAV internetu, keisdami savo kasdienius įpročius. Gabenant vertingesnes prekes iš JAV, reikėjo ir reikia mokėti muito mokestį, bet tai netrukdė ir netrukdo dar ir dabar pirkti iš užsienio. Kai kurios prekės kainuoja pigiau, net ir sumokėjus muito mokestį.

2008 metų pabaigoje, krito ir UK svaro kursas. PVM kovoti su krize buvo sumažintas iš 17,5% iki 15%. Dėl žemų kainų, gretutinių valstybių gyventojai, pradėjo važiuoti į Jungtinę Karalystę pirkti prekių.  Lietuviai pradėjo gabenti ir pardavinėti pigesnes prekes Lietuvoje, taip pat, daugelis Lietuvos žmonių pradėjo pirkti prekes UK parduotuvėse internetu išnaudodami elektroninius komercinius privalumus, keisdami savo įpročius ir lanksčiai taikydamiesi, prie susidariusios situacijos. Šiuo atveju, nereikia mokėti ir muito mokesčio, nes esame Europos sąjungoje.

Dabar, Lietuviai padidino PVM, ir tuo pačiu metu Lenkijos zlotas buvo devalvuotas patyrė nuosmukį, kas sukėlė sąmyšį Lietuvos rinkoje. Lenkijoje kuras kainuoja pigiau, maistas pigiau, net ir buitinę techniką žmonės važiuoja pirkti į gretimą valstybę. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Kęstutis Glaveckas mano, jog LT praranda apie 100 mln. litų kas mėnesį. Dėl didelio poreikio, net Lietuvos mėsos perdirbėjai veža mėsą į Lenkiją.

Šiais trimis aukščiau aprašytais pavyzdžiais matome, jog 21 amžiuje technologijų plėtra verčia kiekvienai įmonei tapti konkuruojančiai, ne tik savo šalies vidaus rinkoje, bet tapti daug lankstesnei ir konkuruoti pasaulinėje rinkoje. Valstybė turi pradėti skatinti konkurenciją. Kiekvienas padorus verslininkas ieško tų būdų, kaip savo verslui sutaupyti pinigų, būti mobiliam, skaičiuoja ar jam apsimoka kelti savo verslą į gretimas valstybes. Valstybė, ne tik turi suteikti sąlygas saviems likti ir plėtoti ekonomiką, bet ir skatinti konkuruoti su kitomis valstybėmis, kad į jų šalį atsikeltų kitų šalių įmonės. Dabar matome, kaip įmonės bėgą į lengvatinių mokesčių zonas.

Turime pradėti konkuruoti, su kaimyninėmis valstybėmis, ir galiausiai pasauliniu mastu. Interneto įmonės tą jau daro, deja valstybė vis delsia, ir grimzta. Geras verslininkas yra tas, kuris yra mobilus, prisitaikantis lanksčiai ir greitai prie iškylančių iššūkių.  Suprantam, kad valstybė yra didelis ir keblus mechanizmas, ir tam reikia labai daug laiko,  o to reikės kažkada siekti, nes tai neišvengiamas procesas. Kuo vėliau pradėsime, tuo sunkiau bus ateityje.

Ofšoriniai straipsniai

Pridėjau bloką dešinėje blogo dalyje, kuris rodys įdomius kitų tinklapių straipsnius, kuriuos aš rekomenduoju paskaityti. Parašydamas trumpą įžangą gale straipsnelio rasite nuorodą į straipsnį, tuo tarpų pagrindinę vietą paliekant savo keverzonėm.

Kaip Užmušti Muzikos Pramonę

Failų mainai padeda muzikos pramonei

Jens Roland parašė straipsnį, kas nulemia muzikos pramonės nesėkmę. Lobistinės organizacijos, kaip RIAA, MPAA, IFPI, (L)ANVA, failų mainų sistemas kaltiną nešančias didelius nuostolius autoriams, visiškai nesiremdami kitais faktais, kurie įvyko per paskutinius 8 metus.  Kadangi vz.lt jau išvertė ta straipsnį, man belieka tik nukopijuoti ir suteikiant kreditus.

8 punktai,  kurių nemato muzikos pramonė:

1. Itin išpopuliarėjo žaidimai asmeniniuose kompiuteriuose ir konsolėse. Virtualūs žaidimai atsiriekė didelę dalį pramogų rinkos, kurioje anksčiau dominavo muzika ir filmai. Tačiau vartotojų kišenės nėra „guminės“, todėl pramogoms skirtus pinigus muzikos ir filmų leidėjams teko pradėti dalintis su kompiuterinių žaidimų leidėjais.

2. Tarptautinės prekybos sutartys suteikė vartotojams galimybę pirkti muziką ne tik toje šalyje, kurioje gyvenama. Šitaip atsidaro galimybė užsienyje įsigyti muzikos pigiau, o ne už tą kainą, kuri „turtingoms“ valstybėms nustatoma pagal jų ekonomikos padėtį.

3. Išpopuliarėjo naujos muzikos laikmenos bei formatai – CD ir, svarbiausia, MP3. Jiems praktiškai negendant (priešingai nei kasetėms ar plokštelėms, kurioms susidėvėjus tekdavo pirkti naujas), suklestėjo antrinė muzikos rinka, lėmusi mažesnes nei anksčiau leidėjų pajamas.

4. Atpigo muzikos gamyba, įrašymas ir leidimas. Mažai žinomiems atlikėjams atsirado galimybė netgi namuose įsirengti neblogas nuosavas studijas, žinoma, atsirado ir tūkstančiai mažesnių studijų, pradėjusių konkuruoti kainomis su rinkos senbuvėmis. Šitaip rinkos milžinai neteko dar dalies ankstesnių pajamų šaltinių.

5. Galimybė pirkti muziką internetu didžiųjų leidėjų tradicinius platinimo kanalus daro vis mažiau pelningais ir prasmingais – atsisiųsti dainą techniškai nieko nekainuoja, o perkant CD reikia mokėti už pakuotę, logistiką, prekybos vietą ir kt.

6. Išpopuliarėję kabeliniai, palydoviniai ir ypač interneto radijai, televizijos bei kitos galimybės legaliai pasiklausyti populiarios muzikos („Pandora, YouTube“, last.fm ir daugelis kitų) suteikė vartotojams galimybę pirkti mažiau įrašų.

7. Muzika tapo ne tik viena iš daugelio kitų pramogų (kompiuteriai, konsolės, mobiliosios pramogos), bet ir nebesuteikia bendravimo funkcijų. Anksčiau jaunuoliai susitikdavo namuose vien tam, kad pasiklausytų muzikos. Dabar muzikai jau trūksta pramoginės funkcijos – dėl muzikos susirenkama nebent pažaisti „Guitar Hero“ ar į koncertą.

8. Galiausiai, leidėjų pajamoms smarkiai kirto interneto prekybos suteikta galimybė pirkti po vieną legalią dainą, o ne visą albumą. Daugeliui vartotojų paprastai užtenka vienos kitos mėgstamesnės albume esančios dainos, o ne visų. Tad užuot pardavę, pvz., 16 dainų, leidėjai dabar tenkinasi 2-3. Būtent tai, anot torrenfreak.com, yra kone pagrindinė mažėjančių muzikos pramonės pajamų priežastis. Juoba kad MP3 pardavėjai, tokie kaip „iTunes“, bent JAV jau aplenkė CD pardavėjus.

Jens Roland nuomone, ankstesnės leidėjų pajamos, kurių mažėjimu dabar skundžiamasi, dėl daugelio anksčiau minėtų priežasčių buvo dirbtinai išpūstos. Per pastaruosius 15 metų atsiradusios inovacijos panaikino anksčiau vartotojų kelyje stovėjusius barjerus. O blogiausia, kad muzikos pramonė negali susitaikyti su akis badančia tiesa, kad jų verslo modelis yra pasenęs.

Milžinišką patirtį ir infrastruktūrą turintiems leidėjams reikėtų prisitaikyti prie besikeičiančio pasaulio. Mažėjančios pajamos nėra liga, tai – vaistai.

Muzikos pramonės pajamos (mlrd. USD):

1991 7.83
1992 9.02
1993 10.0
1994 12.1
1995 12.3
1996 12.5
1997 12.2
1998 13.7
1999 14.6
2000 14.3
2001 13.7
2002 12.6
2003 11.9
2004 12.3
2005 12.3
2006 11.8
2007 10.4
(Šaltinis: JAV muzikos įrašų pramonės asociacijai (RIAA))

[vz.ltTorrentFreak]

Norvegijos švietimo ministras remia „The Pirate Bay“ ir nori legalizuoti failų mainus

Vž išvertė įdomų straipsnį, apie Norvegijos ministrą, kuris nori legalizuoti failų mainus.

Antrą savaitę Švedijoje vykstantis apsikeitimo bylomis svetainės „The Pirate Bay“ įkūrėjų teismas neliko nepastebėtas ir kaimyninėje Norvegijoje. Šalies švietimo ir mokslo ministras Bårdas Vegaras Solhjellas pareiškė remiantis apsikeitimą bylomis ir siūlo jį legalizuoti.

Visą straipsnį galima lietuviškai paskaityti vz.lt tinklapyje.

(L)ANVA – ekspertai nesugebantys susitvarkyti savo tinklapio?

lanva

Šiandieną, kaip ir kiekvieną dieną, norėjau aplankyti savo megiamą tinklapį nr. 2 anva.lt ir jis neveikia. Kaip LANVA ( Lietuvos antipiratinės veiklos asociacija ) save gali vadinti ekspertais, nusimanančiai ką nors iT srityje, jeigu jie elementariai, du metus negali susitvarkyti savo tinklapio? Renkant adresą į ANVA tinklapį, be www (http://anva.lt) nukreipdavo vartotojus į Omnitelio tinklapį, o dabar ir renkant su www (http://www.anva.lt) nukreipią į Omnitelį. Kas čia per “Šaraškino” kontorą?

Gerbiamas p. Vytai, jeigu (L)anvai reikia hostingo, ir neišgalite įsigyti normalaus, mes galime ją patalpinti nemokamai kartu su LinkoManija, savo serveriuose, taip ji visada bus prieinama visiems vartotojams. Galime nemokamai sukurti turinio valdymo sistemą, kurioje galėtumėte kasdieną rašyti naujienas. Juk bendravimas su vartotojais tai svarbiausias dalykas.