Nebegaliu būti su LM

2010 metų sausio 15 dieną Vilniaus apygardos teismas priėmė MS ieškinį. Mane ir mano įmonę UAB „n5“ yra kaltinama už bendradarbiavimą atliekant autorinių teisių pažeidimus. Kas juos atliko, iki šios dienos nėra aišku ir įrodyta, tačiau mes lyg jiems padėjome. Kaltinami esame tuo, jog padėjome platinti 2 .torrent bylas 2003 metų „MS Office“ ir 2 .torrent bylas už 2007 metų „MS Office“ versijas. Nurodoma žala yra 107 340 568.56 Lt už 4 torrent bylas.

Ieškinyje, kuris susideda iš maždaug 130 lapų, taip pat prašoma areštuoti turto už 130 000 Lt iš manęs ir mano įmonės. Teismas per 3 dienas nuo ieškinio pateikimo turėjo nuspręsti ar areštuoti turtą… ir nusprendė jį areštuoti. Teismas nusprendė areštuoti turto už 130 000 litų, bei įpareigojo nutraukti bet kokius veiksmus su LM projektu ir jį laikinai sustabdyti. Kadangi projektas jau kurį laiką, nei asmeniškai man, nei mano įmonei UAB „n5“ nepriklauso, mes su įmone daugiau nebesiveliam į jį tol, kol bus išspręstas ginčas. Taip pat teismas uždraudė tai daryti. Teismo sprendimą apskundėme.

Tolimesnėje eigoje bus bendraujama su abiem pusėm ir po kokių 4 mėnesių bus paskirta teismo data. Tada teismas ir spręs, ar mes atlikome kažką nusikalstamo.

Sulaukiu tikrai labai daug laiškų su palaikymu, daug žmonių nori prisidėti ir padėti. Mes tai labai smarkiai vertiname. Palaikymo reikės. Būkite pasiruošę.

Administracinių teisės pažeidimų kodeksas – bauskime visus

Naujasis, šviežiai iškeptas administracinių teisės pažeidimų kodeksas, rašo, kad kiekvienas šalyje pilietis, kuris naudojasi internetu, tapo praktiškai nusikaltėlis (nu gal ne kiekvienas, bet bent porą šimtų tūkstančių piliečių tikrai). Jeigu kas pažįsta žmogų, kuris nepažeidžia šito įstatymo, pasidalinkite su visais.

214(10) straipsnis. Autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimas

Neteisėtas literatūros, mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) ar gretutinių teisių objekto arba jų dalies viešas atlikimas, atgaminimas, viešas paskelbimas, kitoks panaudojimas bet kokiais būdais ir priemonėmis nekomerciniais tikslais, taip pat neteisėtų kopijų platinimas, gabenimas ar laikymas komerciniais tikslais –

užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų su kūrinio ar gretutinių teisių objekto neteisėtų kopijų konfiskavimu.

Gaila, tačiau tokie laikai ateina, kai Lietuvoje, norima bausti už nekomerciniais tikslais naudojamus kūrinius. Ši įstatymo pataisa gali nubausti kiekvieną vartotoją, potencialų faną. Autobuse leidžiami garsai iš mobiliojo telefono, tampa automatiškai draudžiami. Mokymosi ar švietimo tikslams parsisiunčiamos programos ar filmai dabar yra nusikaltimas.

Sunku pasakyti, ar tai pakeis žmonių nustatytas normas, tačiau LANVA teigia, kad gali būti nubaustas praktiškai kiekvienas interneto vartotojas.

Valstybei sugriežtinus atsakomybę, visiems interneto vartotojams, kurie neteisėtai naudoja kūrinius, netgi nekomerciniais tikslais, gresia administracinė atsakomybė.

Valstybė nesugriežtino įstatymo, o iš vis pridėjo, kad nekomerciniais tikslais naudojami kūriniai yra blogai. Įdomu, kokiais tyrimais jie rėmėsi, ar tiksliau kieno žodžiu.

Nemanau, kad šis įstatymas atspindi viešą interesą, o atvirkščiai suvaržo kelią į žinias ir inovacijas, kurios turėtų būti prieinamos kiekvienam piliečiui, kuris nesiekia komercinės naudos iš to. Valstybė turi kovoti už viešą interesą.

Abejoju, kad sumažės vartotojų, kurie kiekvieną dieną ima kažką iš interneto. Niekas to nesugebėjo padaryti per dešimtis metų. Manau problemos sprendimas yra netinkamas ir neapgalvotas.

LANVA – Kam rūpi žmogaus privatumo teisės?

lanva_nerupi_zmoniu_teises

Aptikau slaptą LANVA dokumentą, kurį ji išsiuntinėja visiems savo partneriams. Dokumento turinys šokiravo mane, kaip bandoma apgauti ne tik visą visuomenę, bet ir partnerius, su kuriais bandoma dirbti.

Kaip minima dokumente, jis turėtų būtį „pasirašytas“ 2009 m. liepos mėn. 8 d. (trečiadienį), 14.00 val. adresu Savanorių pr. 7 , Vilniuje.

Visa dokumento idėja yra priversti interneto paslaugų teikėjus (IPT) būti atsakingais už veiksmus, kurie yra atliekami jų vartotojų. Savo sąskaita atlikti savo srauto analizę ir monitoringą. Priversti leidybos studijas naudoti DRM technologijas, taip pakenkiant savo verslui bei vartotojų gerovei.

Aš pakomentuosiu trumpai keletą ištraukų:

– IPT įsipareigoja sudaryti sąlygas LANVA patikrinti savo serverius ir laikmenas (kuriuose tariamai saugoma intelektinės nuosavybės teises pažeidžianti informacija) per 24 valandas nuo prašymo pateikimo raštišku būdu.

LANVA nori priversti IPT pasirašyti dokumentą, kuriuo pagrindu būtų atskleidžiamos vartotojų pavardės ir asmeniniai duomenys, taip pažeidžiant kiekvieno žmogaus privatumą. Tokie duomenys turi būti atskleidžiami tik teismui nusprendus, o ne bet kokiems tretiems asmenims panorėjus. Europos Sąjunga yra ne kartą pasisakius, kad vartotojai turi turėti savo privatumą ir jų duomenys turi būti apsaugoti.

– IPT įsipareigoja LANVA prašymu pateikti jai duomenis asmenų, kurie besinaudodami IPT paslaugomis pažeidžia intelektinės nuosavybės teises.

Toliau sutartyje įrašyti punktai, kurių pagalba IPT bus atsakinga už visą srautą ir turinį, kurį atlieka jų vartotojai, bei pati turės pranešti pažeidimus, kuriuos atlieka vartotojai.

Prisegu patį visą dokumentą – LANVA_etikos_kodeksas

Tai tik mažas gan svarbus sutarties gabalėlis, kuriuo norima apgauti IPT. Sutartyje vienareikšmiškai neįmanoma įžvelgti naudos, kurią gautų leidybos įmonės arba interneto paslaugų teikėjai. Karteliniai susitarimai monopoliniam tinklui kurti bei leidybos įmonių prašymas diegti DRM pakenks visai technologinei visuomenės plėtrai, bei produktų kainų konkurencingumui.

Kopinkit viską, ką galite.

Pridedu: O štai ir Džiugo komentaras.

Antipiratinio biuro advokato vardas pakeistas

Švedija, vikingų ir piratų gimtinė, šalis, kurioje gyvena The Pirate Bay (didžiausias pasaulio trakeris), šalis, kur egzistuoja Piratų Partija,  šalis, kuri mus stebina ir mes apie ją žinome daug daugiau, negu apie bet kokią kitą šalį. Jos populiarumas, tarp jauno amžiaus žmonių auga masiškai. Aš pats praeitą vasarą buvau Švedijoje ir man ten patiko.

Švedijos antipiratinio biuro advokatas, kovojantis prieš The Pirate Bay, Henrikas Ponten gavo laišką iš švediškos mokesčių tarnybos, kuris jį šokiravo, praneša TF. Laiške rašoma, kad jo vardo pakeitimas yra patvirtintas ir nuo gegužes 29 dienos jis yra žinomas ne kaip Henrik Ponten, o kaip Pirate Ponten. Kažkas kažkokiu būdu sugebėjo pakeisti jo vardą iš Henrik į Pirate!

Švedijoje tokia procedūra galima atlikti internetu ir kažkas tuo pasinaudojo. Kažkokių ypatingų patvirtinimų nereikėjo ir vardas buvo pakeistas. Piratas Ponten jau padavė prašymą, kad jo buvęs vardas būtų pakeistas atgal. Kas dar sako, kad piratavimas nekuria kūrybiškumo?

Žalieji Europos Parlamente kovoja už duomenų apsikeitimą

Jau kelintus metus pastebiu, kad Europos parlamente Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas (The Greens | European Free Alliance) turi gan įdomią programą ir eina ta linkme, kuria norėčiau, kad eitų mūsų politikai. Ne pirmą kartą jie kovoja už skaitmeninį (ir ne tik) privatumą piliečių gyvenime. Šį kartą TorrentFreak išspausdino įrašą, primenanti, kad jie nori legalizuoti duomenų apsikeitimo tinklus ir reformuoti autorinių teisių įstatymus.

Praeitais metais Žalieji paleido akciją duomenų apsikeitimo skatinimui „Aš nevogsiu“. Švedijos Piratų partiją irgi žada prisijungti prie jų, patekus į Europos parlamentą.

Žaliųjų frakcija man patinka tuom, kad jie apima visas politines puses, priešingai nuo Piratų partijos, kas joje ir yra didžiausias minusas.

Artėjant Europos Parlamentaro balsavimams Lietuvoje, vėl esu pasimetęs už ką balsuoti. Nei viena prieš tai buvusi partija nebuvo prisijungus prie Žaliukų.  Vėlgi kyla klausimas – už ką?

Mininova su BREIN susitiko teisme

mininova_logo

Šiandiena prasidėjo kito torrentų indeksavimo giganto Mininova teismas. Teismo verdiktas turi būti paskelbtas liepos 15 dieną. Teismas turėjo prasidėti kėliom savaitėm ankščiau, tačiau teisėjas buvo pakeistas, nes jis buvo susijęs su muzikos industrija ir būtų buvęs šališkas. Teisme yra trys teisėjai, kurie ir spręs Mininovos likimą. Šiandieną abi šalys pristatė savo tikslus. BREIN teigia, kad Mininova turi savo sąskaitą įdiegti filtravimo sistemą, tuo tarpu Mininovos advokatė teigia, jog tinklapis ir taip atlieka daugiau, nei to reikalauja įstatymas bei pati siūliusi bendradarbiauti su BREIN, tačiau jie to nepanoro. Mininova turi torrentų panaikinimo galimybę ir tikina per praeitus metus panaikinusi 155 876 torrentų, kuriuos panaikinti kainavo apie 250 000 eurų.

Pamėginsiu trumpais įrašais padengti šitą teismą ir pranešti jums naujienas.  Šis teismas taip pat nustatys, ar torrent failiukai yra legalūs Olandijoje. Nelabai žinau teismo grafiką, bet artimiausiu metu turėtų būti viskas paskelbta.

LinkoManijos serveris nepasiduoda

Kartas nuo karto mėginu parašyti apie LinkoManija (LM). Šį kartą tiesiog trumpas įrašas. Besidžiaugdamas nelūžtančių serverių, rodau jo 968 dienas (neišlaukiau 1000 dienų) be perkrovimo. Tai juk beveik 3 metai :)
uptime-ssh1

Bei MRTG metinį statistikos paveiksliuką.
uptime-year1
Vienas iš pirmųjų serverių LM fermoje, kuris jau ne taip naudojamas kaip ankščiau, tačiau vis dar atlieka jam užduotą funkciją.

Google: Lietuvos antipiratinės veiklos asociacijos tinklapis užkrečia vartotojus

Praėjo savaitė nuo mūsų paskelbimo, kad (L)ANVA tinklapyje platinamas vartotojus užkrečiantis virusas, kuris automatiškai įsidiegia į kompiuterį ir šnipinėja bei siunčia asmeninius duomenis. Jokių pasitaisymo pokyčių vis dar nėra.

Trojos arklio aprašymas anglų kalba:

The files infected with Trojan.SWF.IFrame.Gen contain ActiveScript code that injects malicious JavaScript into the viewed web page. The injected code alters the Document Object Model, adding IFRAME elements pointing to off-site exploits which download and install various unwanted programs on the user’s machine.

Įstatymas numato bausmę už automatiškai įsidiegiančių programų, bei vartotojų informacijos vagimo.  Aišku, pranešti reikia policijai.

Google jau žengė žingsnį ir visiems vartotojams, kurie nori patekti iš paieškos sistemos, pateikia įspėjamąjį pranešimą (paspauskite bet kurią nuorodą), kad tinklapyje yra virusų, taip stengdamasi apsaugoti vartotojus nuo esamos grėsmės.

Lobistai bando „prakišti“ nelogiškus įstatymus

Prieš kelias dienas rašiau apie straipsnį, kuris man pasirodė labai įdomus. Įdomumas buvo šališkume ir straipsnio logikos bei argumentų stokojime. (Pilną straipsnį nuskenavo geri žmonės ir patalpino JPG formatu.)

Buvau šokiruotas matydamas, kas yra rašoma. Kaip tai yra toli nuo realių gyvenimiškų situacijų, su kuriomis susiduria kasdienis pilietis, tuo labiau – internautas. Maža ištrauka iš straipsniuko, kurią noriu pakomentuoti:

Vis dėlto netrukus padėtis gali pasikeisti. Kultūros  ministerija  dar  prie praėjusios Vyriausybės parengė įstatymo  projektą,  pagal  kurį siūloma  administracine  tvarka bausti ir tuos asmenis, kurie autorines ir gretutines teises pažeidžia neturėdami komercinių tikslų. Į užmarštį nustumtas projektas vėl prisimintas, jį apsvarstė Seimo komitetai ir, tikimasi, netrukus jis pasieks Seimą.

Toks rimtas parašymas gali susilaukti didelį visuomenės pasipiktinimą. Įgyvendinus tokį įstatymą, praktiškai kiekvienas žmogus taptų kaltas ir būtų baudžiamas. Visi visuomenės sluoksniai būtų paliesti. Kiek studentų ir žmonių trokštančių žinių nukentėtų? Kasdieną autorinės teisės būtų pažeidžiamos tūkstančius kartų (dabar turbūt tik šimtus kartų). Troleibuse moksleivio, kuris paleido savo mėgstamo atlikėjo dainą, kuri transliuojama viešai girdint visiems bendrakeleiviams būtų pažeidimas; studentas, kuris savo referate įdėjo  paveiksliuką, paimtą iš kokio nors portalo, taptų nusikaltėlis. Eilinis pilietis netinkamoje vietoje pasidaręs asmeninę nuotrauką irgi būtų baudžiamas, o ką jau kalbėti apie vaizdo įrašo peržiūrą YouTube, iš kur mums žinoti, kokiomis teisėmis jis apsaugotas? Juk jo žiūrėjimas – tai atgaminimas asmeniniame kompiuteryje. Aš pateikiau tik kelis smulkius pavyzdžius, o juk jų yra šimtai…

Autorių ir gretutinių teisių įstatymas kol kas nedraudžia mums viso to daryti, nesiekiant iš to komercinės naudos, o kai draus? Kiek artistų nesuras savo naujų fanų vien dėl to, kad troleibuse, ar YouTube’ėje  potencialus fanas neišgirdo tos dainos. Ką darys artistai, praradę potencialų faną, kai draugas negalės atsiųsti savo mėgstamo atlikėjo dainos pasiklausyti kitam draugui, nes tai bus nelegalu. Internete pilną tinklapių, kurie teikia vienokią ar kitokią informaciją. Ypač dabar labai sunku atskirti, kas pažeidžia autorines teisias, o kas ne.

Nereikia sėdėti sudėjus rankų, laukti, kol tokie įstatymai bus priimti. Tai apribos kiekvieno žmogaus laisvę, šalies technologinį kilimo lygį, vartotojų išprusimą, bei daugelis kitų faktorių.