Kategorija: Inovacijos

Creative Commons licencijos Lietuvoje: projekto pristatymas

Kažkada rašiau apie Creative Commons naudą. 2010 m. gegužės 27 d., Viliaus Dailės Akademija, DIC, Maironio g. 3, Vilniuje bus pristatytas visas projektas. Truputi informacijos:

Creative Commons: supaprastintas keitimasis autorine kūryba elektroninėje erdvėje

Lietuvoje pradėtas vykdyti projektas, kuriuo siekiama sudaryti sąlygas operatyviai ir teisėtai keistis meno ir mokslo kūriniais internete. Projekto rezultatas – Creative Commons (liet. – Kūrybinių Bendrijų, Bendrojo kūrybinio judėjimo), CC licencinių sutarčių pritaikymas Lietuvai. Naudodami CC licencines sutartis, autoriai patys galės nustatyti jų kūrinių naudojimo sąlygas. Tai atvers galimybę kitiems asmenims patogiai naudoti kūrinį jo autoriaus nustatytais būdais. Šios licencijos yra laikomos alternatyva tradiciniams elektroninėje erdvėje neefektyviems autorinių teisių perleidimo būdams. Profesionaliai parengtos ir kiekvienam nemokamai internete prieinamos sutartinės priemonės bus suderintos su Lietuvoje galiojančia autorių teisių apsaugos sistema.

CC licencijų sistema, jau taikoma 52 pasaulio šalyse ir rengiama pritaikymui daugelyje kitų, yra orientuota į operatyvų keitimąsi informacija tarp autoriaus ir asmens, pageidaujančio naudotis jo kūriniu. CC licencijos yra atsakas į teisėtumo problemą, kylančią dėl laisvo autorinių kūrinių prieinamumo ir sunkiai kontroliuojamo jų platinimo interneto erdvėje.

„Plintant valstybių sienų neribojamai, sunkiai teisiškai kontroliuojamai informacijos sklaidai internete, teisinis reguliavimas nepajėgia keistis vienodai sparčiai su technologijomis. Kadangi tradiciškai teisinės priemonės yra orientuotos į autorinių teisių perleidimą realioje (ne interneto) erdvėje, formalumai, kuriuos reikia įvykdyti norint teisėtai pasinaudoti autoriniu kūriniu, sudėtingai pritaikomi elektroninei erdvei. Todėl kartais imama pažeidinėti autorių teises arba atsisakoma naudotis elektroninėje erdvėje prieinamais kūrinais taip stabdant intelektinės nuosavybės apyvartą“, – pasakojo viena iš projekto iniciatorių Rėda Pilipaitė.

Autoriui pažymėjus savo kūrinį pasirinktos CC licencijos simboliu, kiti asmenys žinos, kokiomis sąlygomis šis kūrinys yra menininko perduotas visuomenės naudojimui. „Tarkime, tam tikras žymuo informuos, kad autorius neprieštarauja neatlygintinam jo kūrinio naudojimui ir adaptavimui, jei naudojantysis asmuo analogiškai leis adaptuotą kūrinį neatlygintinai naudoti ir kitiems interneto vartotojams“, – aiškino Rėda Pilipaitė.

Norintiems dalyvauti programa, registracija, bei papildoma informacija CC svetainėje.

Konkurencija su nemokamu

100px-drm_is_killing_music

Ar konkurencija su nemokamomis paslaugomis galima?

Kai kurios organizacijos vis nesupranta fakto, kad jų produkcija patenka į internetą ir jie negali to pakeisti, kaip tik prisitaikyti ir pasinaudoti tuo. Kad ir kiek mes tų stabdymų matėme, kad ir kiek žmonių būtų nuteista, o tinklapių uždaryta, vis tiek produkto išimti iš skaitmeninės erdvės nebeįmanoma. Napster, Kazaa, ED2K  tinklai vis dar egzistuoja, net ir praėjus dešimtims metų po teismų ar programų uždarymo.

Mėgindamos kovoti, vietoj to, kad stengtųsi konkuruoti su nemokamomis skaitmeninėmis kopijomis, jie procese patiria dar daugiau nuostolių, prarasdami klientus, fanus, būsimus vartotojus, savo atlikėjus, darbuotojus. Visuomenė susidaro labai neigiamą nuomonę apie tą organizaciją, girdėdama visus tuos puolimus viešai.

Rimtų įrodymų nėra, kad failų mainų tinklapiai kenkia autoriams. Yra pilna vyriausybinių tyrimų, kurie rodo, jog tai atneša daug naudos. Nepasirinkdamos  ir neieškodamos alternatyvių biznio modelių, organizacijos stengiasi apkaltinti savo vartotojus, kurie neša jiems reklamą, pinigus, bei yra jų tikrieji fanai, dalindamiesi informacija tarpusavyje.

Mes matome, jog mažėja failų mainų naudojimas, kadangi atsiranda daugiau internetinio transliavimo svetainių, kuriose galima gauti informaciją, nelaikant kopijos savo kompiuteryje. Gal tai vienas iš būdų, kurį turėtų išaukštinti organizacijos ir pasistengti iš to uždirbti bei gauti sau naudos, o ne stumti jas į bankrotą ir teisintis su jomis. Kovoti su „nemokamu“ yra įmanoma. Google pasiūlė GMail. NIN savo muzika dalina už dyką. Žymiausi pasaulio rašytojai dalina savo knygas nemokamai ir uždirba milijonus.  iTunes parduoda milijonus dainų, puikiai ir konkurencingai įsitvirtindama rinkoje.

Kas bus, kai 3D spausdintuvai (apie 3D spausdintuvus dar reiks kada parašyti plačiau) bus kiekvieno žmogaus namuose ir jie darysis kopijas Nike sportinių batelių daugiau, nei parsisiunčia iš interneto MP3, gal kiekvienuose namuose darysime kratas?

Kartais toks vaizdas susidaro, kad įmonėms geriau bankrutuoti negu keisti savo verslo modelį, o juk puikus verslas yra tas, kuris yra lankstus ir prisitaikantis pokyčiams.

Google leidžia nemokamai siųstis muzika Kinijoje

googlemusic

Kur yra ta riba, kai mes galime spręsti, ką galima daryti ir ko ne. Kodėl klausyti muzika nemokamai viename tinklapyje yra legalu, o kitame ne?

Google Kinijoje pristatė naują paslaugą, kuri leidžia nemokamai parsisiųsti apie 350 000 aukštos kokybės dainų. Kodėl kinai gali turėti tokia pramoga, o Lietuvoje mes to dar neturime? Paguoda yra ta, kad kasdien daugėja tinklapiu, kuriuose galima kurti savo grojaraščius ir klausytis muzikos nemokamai. Myspace, IMEEM, Last.fm, Pandora, visi šitie tinklapiai yra nuostabus muzikos klausimuisi, tačiau yra ir geresnių. Laukiame ir Lietuviškų paslaugų, kurios siūlys mums mūsų tautiečių atlikėjų repertuarus greitai ir patogiai klausytis.

Technologijos keičiasi akimirksniu

Kasdien valandas praleidžiant skaitant naujienas ir stebint naujus informacijos srautus, mes pastebime, kad tobulėti yra mums dar labai daug kur. Kas vakar buvo naujove, šiandien jau kasdienybė. Kai kurie dalykai keičiasi lėčiau, kiti greičiau, bet ateityje, informacijos srautai tik didės.  Senas – geras 5 minučių filmukas apie tai, kaip ir kas aplink mus keičiasi, nevaldomu greičiu.

Ar žinojai, kad radijui prireikė 38 metų pasiekti 50 milijonų klausytojų?

Ar žinojai, kad televizijai prireikė 13 metų pasiekti 50 milinoų žiūrovų?

Ar žinojai, kad internetui prireikė 4 metų, pasiekti 50 milijonų vartotojų?

Ar žinojai, kad Facebook prireikė 2 metų pasiekti 50 milijonų vartotojų?

Štai kaip kyla inovacijos.

Švedijos „Piratų Partija“ tikisi patekti į Europos Sąjungos parlamentą

Pirate Party logo

2006 metų sausio 1 dieną, įsikūrė Švedijoje „Piratų Partija“ (PP). PP tikslas, padaryti reformą šiuolaikinėje visuomenėje, keisti pasenusius įstatymus susijusius su intelektinę nuosavybę. 2006 metais, rinkimuose jie surinko, 0,63% arba apie 35 000 balsų, patekti į parlamentą, reikėjo bent jau 4%. Rinkimu metu, piratų partijoje buvo apie 3000 narių.

Praėjus dviem metam po rinkimų, situacija Švedijoje ir visame pasaulyje pasikeitė. „Piratų Partija“ per metus tobulėjo, ir dabar jos mastai išsiplėtė. Jie aktyviai dalyvauja šalies politiniame gyvenime, ir ne tik intelektinės nuosavybės klausimuose. PP yra didžiausia politine partija Švedijoje, kuri turi virš 12 000 narių, kurie prisideda prie partijos darbų. Daugelis žmonių pradėjo žiūrėti į piratų partiją rimtai, po to, kai Švedijoje vyriausybė patvirtino direktyvas telekomunikacijų sekimui (visi skambučiai, SMS, pašto žinutės, internetinis srautas einantis per šalies teritorija būtų fiksuojamas). Kitoms partijoms skundžiantis, kad jaunimas nenori dalyvauti politikoje, „Piratų Partija“ tos problemos neturi, joje yra daug jaunimo, kuris veržiasi į politiką. Yra įkurta jaunoji piratų partijos atšaka, kuri yra taip pat didžiausia jaunimo partija.

PP yra įkurtos ir kitose valstybėse tuo pačiu pavadinimu. Įkurtos partijos yra Ispanijoje, Austrijoje, Vokietijoje bei Lenkijoje, tuo tarpu JAV, Prancūzijoje, Argentinoje, Suomijoje ir Australijoje partijos egzistuoja neužregistruotos, bet aktyvios.

Norint patekti į Europos Sąjungos parlamentą, jie turi surinkti 100 000 balsų, bet žinant esamą situaciją Švedijoje galima drąsiai sakyti, kad jie turi didelę galimybę ten patekti.

Skaitmeninis amžius keičia visų mastymus. Žmonės balsuoja ir renka savo tautos lyderius ir jeigu jie nemato poreikių kurie reikalingi žmonėms, žmonės balsuos už kitus, o tokių žmonių su kiekviena diena daugėja ir pokyčius padaryti bus lengviau jiems susivienijant.

[Gizmodo ir Wired]

A. Mamontovas – muzika ieško naujų kelių pakliūti pas vartotoją.

Esu parašęs keletą straipsnių, apie užsienio atlikėjus dalinančius muziką už dyką, bendraujančius su savo vartotojais. Lietuvoje irgi yra artistų, kurie supranta technologijų plėtrą ir bando kažką keisti, eksperimentuoti su naujais biznio modeliais.

Grįšiu į 2008 metus, kai vienas žymiausių Lietuvos atlikėjų – Andrius Mamontovas išdalino visą krūvą savo albumų nemokamai. Muzikos žvaigždė savo interviu sako trokštantis bendrauti ir gyvai koncertuoti savo fanams.

Internete albumą dalindamas nemokamai, o pardavinėjant jį tik koncertuose, Jis taip pritraukė savo fanus ateitį į koncertą. Jo koncertuose sales buvo sausakimšos, bilietai visi išperkami.

Žinant esamą A.Mamontovo situacija, kai matome, kaip jis išmetė RC apdovanojimą į  Nerį, matome, kad jis ieško tų eksperimentų ir jam atsibodę tie seni biznio modeliai, kurie tik plėšia pinigus sau iš tokių puikių atlikėjų.

Labai įdomų būtų sužinoti statistiką, kiek gi albumo „Geltona, žalia, raudona“ kopijų jis pardavė per savo koncertus, kiek gi tų CD plokštelių patėko į žmonių rankas. Turbūt ne vienas ar kitas tūkstantis.

Youtube vs Muzikos industrija

pasirinkimas

Visame pasaulyje, muzikos įrašų studijos prieš kurį laiką, pradėjo reikalauti iš youtube pinigų, už rodomus muzikantų klipus. Kai kurios organizacijos, net grasino paduoti juos į teismą, Nors Google (youtube savininkė) ir moką kažkokias minimalias sumas, iš jų yra prašoma mokėti daugiau. Įrašų studijos nesupranta, kad ne youtube reikalingi atlikėjų klipai, o atvirkščiai, atlikėjams reikia rodyti savo klipus, savo mėgiamiems fanas, bei naujiems muzikos ieškotojams, duoti išmėginti, bei pasigirti sukurta muzika. Warner Music teko skaudžiai išmokti, kad youtube yra reikalingesne, kai Google pašalino, labai daug klipų iš savo svetaines. Tokios organizacijos, pačios mažiną savo tikru fanų skaičių tokiais veiksmais.

Nors ir yra daug įrodymų, kaip socialiniai tinklai padeda muzikai plėstis ir uždirbti artistams krūvas pinigų, įrašu studijos apsimeta, to nematančios ir reikalaują iš jų pinigų, prarasdamos klausytojus, bei pačius atlikėjus, vis dažniau suprantančius žlūgstančius biznio modelius.

Ateityje studijos turės pačios mokėti youtube pinigus, kad jų kuriniai būtų ten įdėti.

Muzikos grupė Counting Crows palieka savo gynėjus

counting_crows-press081

Šiandien Counting Crows grupė pranešė, jog nutraukė sutartį su savo įrašu studiją, ir žengia į interneto valdoma technologinį amžių. Norėdami išbandyti naujoves, jie prisijungia prie tokių grupių kaip Nine Inch Nails, Radiohead, Ronald Jenkees ir daug kitų artistų, kurie pasirinkę alternatyvius biznio modelius. Grupes lyderis Adam Duritz parašė:

A lot of people think it’s a tough time to be a band but we don’t feel that way. The internet opens a world of limitless possibility, where the only boundaries are the boundaries of your own imagination. We want a chance to push those boundaries back as far as we can. Unfortunately, the directions we want to go and the opportunities we want to pursue are often things that our label is simply not allowed to do. We’ve been friends for a long time and we’ve worked together for a long time so they understand the direction we need to go in and we understand why they can’t always go there with us.

Atlikėjai turi krūvas eksperimentų kuriuos nori išbandyti, o jiems draudžia. Tik pasitraukę iš lobistines organizacijos priežiūros Counting Crows įdėjo ir leidžia visiems vartotojams parsisiųsti savo muziką nemokamai.

Pakeitimai vyksta kasdieną, vis daugiau atlikėjų palieką ir matydami didelę perspektyvą, žengia į technologijų kupiną aplinką. Įdomu, kiek lobistinių organizacijų liks metų pabaigoje?

Krizė skatina konkurenciją

krize_skatina_konkurencija

Matydamas paskutinių dienų įvykius, galima lengvai įžvelgti, kaip technologijos keičia žmonių įpročius, bei mąstymą. Prieš kelis metus nukritus dolerio kursui, prasidėjo bumas, viską pirkti iš JAV. Lietuviai, vargu ar sudarė didelę dalį internetinės komercijos, tačiau, po dolerio kritimo, vis daugiau lietuvių pradėjo pirkti iš JAV internetu, keisdami savo kasdienius įpročius. Gabenant vertingesnes prekes iš JAV, reikėjo ir reikia mokėti muito mokestį, bet tai netrukdė ir netrukdo dar ir dabar pirkti iš užsienio. Kai kurios prekės kainuoja pigiau, net ir sumokėjus muito mokestį.

2008 metų pabaigoje, krito ir UK svaro kursas. PVM kovoti su krize buvo sumažintas iš 17,5% iki 15%. Dėl žemų kainų, gretutinių valstybių gyventojai, pradėjo važiuoti į Jungtinę Karalystę pirkti prekių.  Lietuviai pradėjo gabenti ir pardavinėti pigesnes prekes Lietuvoje, taip pat, daugelis Lietuvos žmonių pradėjo pirkti prekes UK parduotuvėse internetu išnaudodami elektroninius komercinius privalumus, keisdami savo įpročius ir lanksčiai taikydamiesi, prie susidariusios situacijos. Šiuo atveju, nereikia mokėti ir muito mokesčio, nes esame Europos sąjungoje.

Dabar, Lietuviai padidino PVM, ir tuo pačiu metu Lenkijos zlotas buvo devalvuotas patyrė nuosmukį, kas sukėlė sąmyšį Lietuvos rinkoje. Lenkijoje kuras kainuoja pigiau, maistas pigiau, net ir buitinę techniką žmonės važiuoja pirkti į gretimą valstybę. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Kęstutis Glaveckas mano, jog LT praranda apie 100 mln. litų kas mėnesį. Dėl didelio poreikio, net Lietuvos mėsos perdirbėjai veža mėsą į Lenkiją.

Šiais trimis aukščiau aprašytais pavyzdžiais matome, jog 21 amžiuje technologijų plėtra verčia kiekvienai įmonei tapti konkuruojančiai, ne tik savo šalies vidaus rinkoje, bet tapti daug lankstesnei ir konkuruoti pasaulinėje rinkoje. Valstybė turi pradėti skatinti konkurenciją. Kiekvienas padorus verslininkas ieško tų būdų, kaip savo verslui sutaupyti pinigų, būti mobiliam, skaičiuoja ar jam apsimoka kelti savo verslą į gretimas valstybes. Valstybė, ne tik turi suteikti sąlygas saviems likti ir plėtoti ekonomiką, bet ir skatinti konkuruoti su kitomis valstybėmis, kad į jų šalį atsikeltų kitų šalių įmonės. Dabar matome, kaip įmonės bėgą į lengvatinių mokesčių zonas.

Turime pradėti konkuruoti, su kaimyninėmis valstybėmis, ir galiausiai pasauliniu mastu. Interneto įmonės tą jau daro, deja valstybė vis delsia, ir grimzta. Geras verslininkas yra tas, kuris yra mobilus, prisitaikantis lanksčiai ir greitai prie iškylančių iššūkių.  Suprantam, kad valstybė yra didelis ir keblus mechanizmas, ir tam reikia labai daug laiko,  o to reikės kažkada siekti, nes tai neišvengiamas procesas. Kuo vėliau pradėsime, tuo sunkiau bus ateityje.