Konkurencija

Absurdiškas lažybų tinklapių blokavimas

Perskaitęs 15min.lt straipsnį apie antstoliams teismo patikėtą sprendimą blokuoti lažybų tinklapius, kurie daro verslą internete, nustebau. Tai tik dar kartą patvirtina faktą, kad pirmos instancijos teismai yra nekompetetingi vertinti tokias situacijas. Iki ko dar galima nusiristi?

Pirma, kaip galima liepti interneto tiekėjui blokuoti interneto svetaines? Sunku suvokti, kodėl interneto teikėjas turėtų blokuoti užsienyje veiklą vystančius portalus? Gal ir Google, ir eBay, ir Amazon užblokuokime, jeigu jie neturi atstovybių Lietuvoje? Juk daugelis perka reklamą iš AdWords, pigesnes prekes iš Anglijos, Vokietijos ir kitų Europos šalių. Ne viena iš paminėtų elektroninių parduotuvių nemoka mokesčių Lietuvoje.

Antra, paskaitęs advokato komentarą –

„Lažybų verslas yra reglamentuojamas, jis yra licencijuojamas, tos įmonės, kurios užsiima lažybomis Lietuvoje, galiausiai moka mokesčius į Lietuvos biudžetą. Moka mokesčius nuo pajamų. Tad konkurencinės sąlygos nėra lygios, jei aš dirbu Lietuvoje ir viską atlieku legaliai, laikausi tų įstatymų, moku mokesčius ir šalia turiu konkurentų, kurie nei moka mokesčių, nei paiso reikalavimų, nei visa kita. Žaidimo sąlygos, mano galva, turėtų būti vienodos“, – sakė E.Rapolas.

Sveiki atvykę į skaitmeninį 21-ą amžių, kai konkurencija vyksta globaliai, o ne lokaliai. Ta seniai turi suprasti daug organizacijų ir valstybė. Jeigu užsienio įmonės gali pasiūlyti patogesnį ir geresnį produktą nei vietiniai, tai nereiškia, kad mes turime juos visus blokuoti, kaip tai daro kiniečiai.

… tačiau savo paslaugas reklamuoja lietuviškose interneto svetainėse, nors tai draudžiama, o pačios svetainės yra lietuvių kalba, jose siūloma lažintis ir dėl Lietuvoje vykstančių lažybų“, – sakė advokatas E.Rapolas.

Facebook irgi yra Lietuvių kalba ir reklamuojama Lietuvoje, tačiau mokesčių niekas čia nemoka, tai turėtume blokuoti ir ją? Nuo kada užsienio įmonės negali pirkti reklamos kitoje šalyje?

Trečia, teismas liepė areštuoti užsienio įmonių turtą, kurios atlieka legalų verslą. Liepė areštuoti ten, kur neturi tam jurisdikcijos galių.

Gerai, kad nors TEO drąsiai žengė į kovą, pasisakydamas, kad tokius blokus atlikti yra labai sunku, taip, kad vartotojai negalėtų to apeiti.

Gal jau laikas pradėti konkuruoti ir realiai įvertinti situaciją bei laikmetį, kuriame gyvename, o ne taip akivaizdžiai daryti tokio lygio nesąmones?

Iksmenai – uždarbis po nuotekio

Pirmoje dalyje šio įrašo rašiau apie nuotėkį naujojo filmo “Iksmenai: pradžia. Ernis” (X-Men Origins: Wolverine) į internetą, beveik mėnesiui iki pasirodymo kino teatruose. Naudą ar žalą šis nuotėkis atneš leidybos įmonei. Pirmasis savaitgalis baigėsi ir galime susumuoti rezultatus. Palyginimui pradėsiu, kad naujos dalies biudžetas buvo mažesnis nei 2006 metų dalies. Iksmenai: pradžia. Ernis – 390,5 mln. litų (150 mln. $), tuo tarpų Iksmenai. Žūtbūtinis mūšis (X-Men: The Last Stand) 546,5 mln. litų (210 mln. $). Skirtumas tikrai nėra mažas, gaunasi 156 mln. litų (60 mln. $). Biudžetu galime matyti, kad į filmą įdėta mažiau pinigų, taigi reikalauti daugiau finansinės naudos, kaip ir būtų sunkiau tikimasi, nebent įskaitant ankstesnių dalių sėkmės faktorių.

Po pirmojo savaitgalio galime pažiūrėti skirtumus tarp uždirbto pinigų kiekio. Prieš pradedant nagrinėti uždirbtus pinigus turime atsižvelgti į daugelį faktorių kaip sunkmečio laikotarpis, kritikų įvertinimai filmui yra irgi prastesni už prieš tai išėjusias dalis. Viską tai prisiminus galime pažiūrėti ir į statistiką, kiek ko uždirbta.

Iksmenai: pradžia. Ernis uždirbo JAV (85,1 mln. $), o visame pasaulyje (158 mln. $) pasauliniu mastu. Taigi galima drąsiai sakyti, kad filmas leidyklai atsipirko per pirmąjį savaitgalį uždirbęs 411.2 mln. litų (158mln. $), kai ji išleido tik 390,5 mln. litų (150mln. $). Matydami tokius rezultatus šokame prie senesnės 2006 metais išleistos filmo dalies, kad galėtume palyginti. „Iksmenai. Žūtbūtinis mūšis“ per pirmąjį savaitgalį (kuris truko 4 dienas) uždirbo JAV 265,4 mln. litų (102 mln. $), ir tik 317,5mln. litų (122 mln. $) pasauliniu mastu.

Kokias išvadas galima daryti iš to, ką priskaičiavome? Naujasis Iksmenų filmas tikrai atnešė daug pinigų, daug pelno ir nors kritikų įvertinimai labai žemi, jis vistiek pelningesnis už ankščiau buvusius pasauliniu mastu. Aišku JAV uždirbo mažiau, bet dėl to kaltinti apsikeitimo bylomis tinklus tikrai nėra tinkama, ypač, kai JAV yra labiausiai ir griežčiausiai prieš tai nusistačiusi šalis.

Sunku įrodyti, kad duomenų apsikeitimo tinklai daro neigiamą įtaką net ir iš tokio akivaizdaus atsitikimo nelabai matosi, kur tie prarasti milijonai (nebent tie keli milijonai išleisti ieškant, kas nutekino filmą). Kas matosi aiškiai, tai uždirbti milijonai, ir kylantys skaičia,i kurie padaro gerą pelną už kritikų nuvertinamą filmą. Ar negeriau būtų buvę padaryti teigiamos reklamos iš to nuotėkio, o ne apkaltinti fanus, atleisti darbuotojus bei pradėti „n“ ikiteisminių tyrimų. Parašyti vartotojams, kad tai dar nebaigta versija ir pakviesti visus pamatyti papildomus efektus, nematytas scenas nutekėjusioje versijoje, bei pajausti kino teatruose jaučiamą superinį jausmą… Gaila, turbūt tik alternatyvioje realybėje galėtume pamatyti leidėjus rašančius tokius gerus ir teigiamus dalykus.

Konkurencija su nemokamu

100px-drm_is_killing_music

Ar konkurencija su nemokamomis paslaugomis galima?

Kai kurios organizacijos vis nesupranta fakto, kad jų produkcija patenka į internetą ir jie negali to pakeisti, kaip tik prisitaikyti ir pasinaudoti tuo. Kad ir kiek mes tų stabdymų matėme, kad ir kiek žmonių būtų nuteista, o tinklapių uždaryta, vis tiek produkto išimti iš skaitmeninės erdvės nebeįmanoma. Napster, Kazaa, ED2K tinklai vis dar egzistuoja, net ir praėjus dešimtims metų po teismų ar programų uždarymo.

Mėgindamos kovoti, vietoj to, kad stengtųsi konkuruoti su nemokamomis skaitmeninėmis kopijomis, jie procese patiria dar daugiau nuostolių, prarasdami klientus, fanus, būsimus vartotojus, savo atlikėjus, darbuotojus. Visuomenė susidaro labai neigiamą nuomonę apie tą organizaciją, girdėdama visus tuos puolimus viešai.

Rimtų įrodymų nėra, kad failų mainų tinklapiai kenkia autoriams. Yra pilna vyriausybinių tyrimų, kurie rodo, jog tai atneša daug naudos. Nepasirinkdamos ir neieškodamos alternatyvių biznio modelių, organizacijos stengiasi apkaltinti savo vartotojus, kurie neša jiems reklamą, pinigus, bei yra jų tikrieji fanai, dalindamiesi informacija tarpusavyje.

Mes matome, jog mažėja failų mainų naudojimas, kadangi atsiranda daugiau internetinio transliavimo svetainių, kuriose galima gauti informaciją, nelaikant kopijos savo kompiuteryje. Gal tai vienas iš būdų, kurį turėtų išaukštinti organizacijos ir pasistengti iš to uždirbti bei gauti sau naudos, o ne stumti jas į bankrotą ir teisintis su jomis. Kovoti su „nemokamu“ yra įmanoma. Google pasiūlė GMail. NIN savo muzika dalina už dyką. Žymiausi pasaulio rašytojai dalina savo knygas nemokamai ir uždirba milijonus. iTunes parduoda milijonus dainų, puikiai ir konkurencingai įsitvirtindama rinkoje.

Kas bus, kai 3D spausdintuvai (apie 3D spausdintuvus dar reiks kada parašyti plačiau) bus kiekvieno žmogaus namuose ir jie darysis kopijas Nike sportinių batelių daugiau, nei parsisiunčia iš interneto MP3, gal kiekvienuose namuose darysime kratas?

Kartais toks vaizdas susidaro, kad įmonėms geriau bankrutuoti negu keisti savo verslo modelį, o juk puikus verslas yra tas, kuris yra lankstus ir prisitaikantis pokyčiams.

Naujas Iksmenų filmas jau internete

x_men_origins_wolverine_foreign_poster2

Vakar internete pradėjo sklisti kalbos, kad kažkas nutekino naująjį Iksmenų serijos filmą „Iksmenai: pradžia. Ernis“ į internetą. Lietuvą filmas pasieks gegužės 1 dieną. Filmas nėra net pabaigtas, dauguma scenų, turinčių efektus, yra neišbaigtos, tačiau žmonės siunčiasi tą filmą net nedvejodami. TorrentFreak skaičiavimais, per pirmąsias 2 valandas jau buvo virš 75 000 parsisiuntimų. Praėjus dienai, filmą jau turi šimtai tūkstančių žmonių. Panašų bumą failų mainų tinkluose turėjo tik Batmano filmas.

Rašau, nes man įdomu, kokią naudą ar nuostolį atneš šitas nutekėjimas filmų industrijai. Įdomu bus pažiūrėti, kokie gi bus šito filmo pardavimai po to, kai jis visu mėnesiu ankščiau pateko į internetą.

Galimi du atvejai. Arba atneš daug naudos, arba didelį nuostolį.

Panagrinėkime, kokiu būdu gali būti atneštas nuostolis. Nuostolių laikyti tai, kad įmonė investuos daug pinigų paieškai, kas tai padarė. Sugaiš laiko, bei pinigų tam reikalui, bei kiti aspektai, kurie kenkia filmui iki jo paleidimo į kino teatrus. Kadangi kinas turi ir taip jau neblogą istoriją, į jį eis daug žmonių, bet ženkliai sumažės pardavimai, filmas nepasieks topų ir kompanija gaus didelį nuostolį, investavusi šimtus milijonų dolerių į filmo leidybą. Praras pinigų, kadangi vartotojai pamatę filmą ir jiems nepatikus, jie neis į kiną. Sugadinta reputacija, kaip įmonės, saugumo atžvilgiu.

Apžvelkime, kokia gi gali būti nauda iš to „Workprinto“, kuris buvo nutekintas. Nutekėjus neišbaigtai versijai, fanai norės pamatyti pilnąją versiją ir eis į kiną, taip atnešdami daugiau pinigų. Patikus pamatytą nepabaigtą kūrinio versiją, vartotojai vėl eis į kiną pažiūrėti to filmo. Patikus filmui, jie būtinai aptars tai su savo draugais, ir gal net visi kartu eis į kiną žiūrėti filmo. Nepatikus irgi turbūt aptars filmą.

Nemokama reklama, kurią gauna filmas. Beveik kiekvienas naujienų portalas rašo apie nutekėjimą, diskusijos verda. Viskas tai nemokama, viskas tai sudomins vartotoją, kuris norės pamatyti filmą ir tapti fanu. Nauji neatrasti vartotojai susidomės filmu.

Dabar tik galime laukti ir pamatyti, kiek filmas uždirbs pinigų kinuose, kokiais kiekiais bus pardavinėjami DVD, ir aptarti tai lyginant su prieš tai buvusiomis dalimis, sprendžiant, kokią žalą ar naudą padarė šitas netikėtas filmo nutekėjimas, įskaitant visus loginius aspektus (ekonomikos padėtį, investuotus pinigus ir t.t.).

Aš asmeniškai manau, kad tai atneš daugiau naudos, nei nuostolio, tiek finansinės, tiek kaip brendo aukštinimas. Daugiau vartotojų taps tikrais fanais, mylinčiais tuos artistus. Bet kaip bus iš tikrųjų, mes pamatysime greitu metu.

Google leidžia nemokamai siųstis muzika Kinijoje

googlemusic

Kur yra ta riba, kai mes galime spręsti, ką galima daryti ir ko ne. Kodėl klausyti muzika nemokamai viename tinklapyje yra legalu, o kitame ne?

Google Kinijoje pristatė naują paslaugą, kuri leidžia nemokamai parsisiųsti apie 350 000 aukštos kokybės dainų. Kodėl kinai gali turėti tokia pramoga, o Lietuvoje mes to dar neturime? Paguoda yra ta, kad kasdien daugėja tinklapiu, kuriuose galima kurti savo grojaraščius ir klausytis muzikos nemokamai. Myspace, IMEEM, Last.fm, Pandora, visi šitie tinklapiai yra nuostabus muzikos klausimuisi, tačiau yra ir geresnių. Laukiame ir Lietuviškų paslaugų, kurios siūlys mums mūsų tautiečių atlikėjų repertuarus greitai ir patogiai klausytis.

Švedijos „Piratų Partija“ tikisi patekti į Europos Sąjungos parlamentą

Pirate Party logo

2006 metų sausio 1 dieną, įsikūrė Švedijoje „Piratų Partija“ (PP). PP tikslas, padaryti reformą šiuolaikinėje visuomenėje, keisti pasenusius įstatymus susijusius su intelektinę nuosavybę. 2006 metais, rinkimuose jie surinko, 0,63% arba apie 35 000 balsų, patekti į parlamentą, reikėjo bent jau 4%. Rinkimu metu, piratų partijoje buvo apie 3000 narių.

Praėjus dviem metam po rinkimų, situacija Švedijoje ir visame pasaulyje pasikeitė. „Piratų Partija“ per metus tobulėjo, ir dabar jos mastai išsiplėtė. Jie aktyviai dalyvauja šalies politiniame gyvenime, ir ne tik intelektinės nuosavybės klausimuose. PP yra didžiausia politine partija Švedijoje, kuri turi virš 12 000 narių, kurie prisideda prie partijos darbų. Daugelis žmonių pradėjo žiūrėti į piratų partiją rimtai, po to, kai Švedijoje vyriausybė patvirtino direktyvas telekomunikacijų sekimui (visi skambučiai, SMS, pašto žinutės, internetinis srautas einantis per šalies teritorija būtų fiksuojamas). Kitoms partijoms skundžiantis, kad jaunimas nenori dalyvauti politikoje, „Piratų Partija“ tos problemos neturi, joje yra daug jaunimo, kuris veržiasi į politiką. Yra įkurta jaunoji piratų partijos atšaka, kuri yra taip pat didžiausia jaunimo partija.

PP yra įkurtos ir kitose valstybėse tuo pačiu pavadinimu. Įkurtos partijos yra Ispanijoje, Austrijoje, Vokietijoje bei Lenkijoje, tuo tarpu JAV, Prancūzijoje, Argentinoje, Suomijoje ir Australijoje partijos egzistuoja neužregistruotos, bet aktyvios.

Norint patekti į Europos Sąjungos parlamentą, jie turi surinkti 100 000 balsų, bet žinant esamą situaciją Švedijoje galima drąsiai sakyti, kad jie turi didelę galimybę ten patekti.

Skaitmeninis amžius keičia visų mastymus. Žmonės balsuoja ir renka savo tautos lyderius ir jeigu jie nemato poreikių kurie reikalingi žmonėms, žmonės balsuos už kitus, o tokių žmonių su kiekviena diena daugėja ir pokyčius padaryti bus lengviau jiems susivienijant.

[Gizmodo ir Wired]

Youtube vs Muzikos industrija

pasirinkimas

Visame pasaulyje, muzikos įrašų studijos prieš kurį laiką, pradėjo reikalauti iš youtube pinigų, už rodomus muzikantų klipus. Kai kurios organizacijos, net grasino paduoti juos į teismą, Nors Google (youtube savininkė) ir moką kažkokias minimalias sumas, iš jų yra prašoma mokėti daugiau. Įrašų studijos nesupranta, kad ne youtube reikalingi atlikėjų klipai, o atvirkščiai, atlikėjams reikia rodyti savo klipus, savo mėgiamiems fanas, bei naujiems muzikos ieškotojams, duoti išmėginti, bei pasigirti sukurta muzika. Warner Music teko skaudžiai išmokti, kad youtube yra reikalingesne, kai Google pašalino, labai daug klipų iš savo svetaines. Tokios organizacijos, pačios mažiną savo tikru fanų skaičių tokiais veiksmais.

Nors ir yra daug įrodymų, kaip socialiniai tinklai padeda muzikai plėstis ir uždirbti artistams krūvas pinigų, įrašu studijos apsimeta, to nematančios ir reikalaują iš jų pinigų, prarasdamos klausytojus, bei pačius atlikėjus, vis dažniau suprantančius žlūgstančius biznio modelius.

Ateityje studijos turės pačios mokėti youtube pinigus, kad jų kuriniai būtų ten įdėti.

Krizė skatina konkurenciją

krize_skatina_konkurencija

Matydamas paskutinių dienų įvykius, galima lengvai įžvelgti, kaip technologijos keičia žmonių įpročius, bei mąstymą. Prieš kelis metus nukritus dolerio kursui, prasidėjo bumas, viską pirkti iš JAV. Lietuviai, vargu ar sudarė didelę dalį internetinės komercijos, tačiau, po dolerio kritimo, vis daugiau lietuvių pradėjo pirkti iš JAV internetu, keisdami savo kasdienius įpročius. Gabenant vertingesnes prekes iš JAV, reikėjo ir reikia mokėti muito mokestį, bet tai netrukdė ir netrukdo dar ir dabar pirkti iš užsienio. Kai kurios prekės kainuoja pigiau, net ir sumokėjus muito mokestį.

2008 metų pabaigoje, krito ir UK svaro kursas. PVM kovoti su krize buvo sumažintas iš 17,5% iki 15%. Dėl žemų kainų, gretutinių valstybių gyventojai, pradėjo važiuoti į Jungtinę Karalystę pirkti prekių. Lietuviai pradėjo gabenti ir pardavinėti pigesnes prekes Lietuvoje, taip pat, daugelis Lietuvos žmonių pradėjo pirkti prekes UK parduotuvėse internetu išnaudodami elektroninius komercinius privalumus, keisdami savo įpročius ir lanksčiai taikydamiesi, prie susidariusios situacijos. Šiuo atveju, nereikia mokėti ir muito mokesčio, nes esame Europos sąjungoje.

Dabar, Lietuviai padidino PVM, ir tuo pačiu metu Lenkijos zlotas ~~buvo devalvuotas~~ patyrė nuosmukį, kas sukėlė sąmyšį Lietuvos rinkoje. Lenkijoje kuras kainuoja pigiau, maistas pigiau, net ir buitinę techniką žmonės važiuoja pirkti į gretimą valstybę. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Kęstutis Glaveckas mano, jog LT praranda apie 100 mln. litų kas mėnesį. Dėl didelio poreikio, net Lietuvos mėsos perdirbėjai veža mėsą į Lenkiją.

Šiais trimis aukščiau aprašytais pavyzdžiais matome, jog 21 amžiuje technologijų plėtra verčia kiekvienai įmonei tapti konkuruojančiai, ne tik savo šalies vidaus rinkoje, bet tapti daug lankstesnei ir konkuruoti pasaulinėje rinkoje. Valstybė turi pradėti skatinti konkurenciją. Kiekvienas padorus verslininkas ieško tų būdų, kaip savo verslui sutaupyti pinigų, būti mobiliam, skaičiuoja ar jam apsimoka kelti savo verslą į gretimas valstybes. Valstybė, ne tik turi suteikti sąlygas saviems likti ir plėtoti ekonomiką, bet ir skatinti konkuruoti su kitomis valstybėmis, kad į jų šalį atsikeltų kitų šalių įmonės. Dabar matome, kaip įmonės bėgą į lengvatinių mokesčių zonas.

Turime pradėti konkuruoti, su kaimyninėmis valstybėmis, ir galiausiai pasauliniu mastu. Interneto įmonės tą jau daro, deja valstybė vis delsia, ir grimzta. Geras verslininkas yra tas, kuris yra mobilus, prisitaikantis lanksčiai ir greitai prie iškylančių iššūkių. Suprantam, kad valstybė yra didelis ir keblus mechanizmas, ir tam reikia labai daug laiko, o to reikės kažkada siekti, nes tai neišvengiamas procesas. Kuo vėliau pradėsime, tuo sunkiau bus ateityje.