Apetitas skaičiuojant padarytus piratų nuostolius auga

Šiandien, kaip ir kiekvieną dieną, tikrinant tam tikrų raktažodžių srautus, radau įdomaus straipsnio iškarpą (gaila, pilną straipsnį gausiu tik rytoj).

LANVA duomenimis, pernai jos vienijami Lietuvos kūrėjai dėl piratų veiklos neteko 1,16 mlrd. Lt. Autorių ir gretutines teises ginanti asociacija suskaičiavo ir bendrą piratų padarytą žalą – per šešerius metus, kai Lietuvoje tapo įprasta internete dalytis failais, kūrėjų ir gamintojų patirta žala siekia apie 5–6 mlrd. Lt

Sunku net įsivaizduoti, kad yra padaroma tokia žala. Kaip įmanoma tiek suskaičiuoti žalos? Primetam greitai matematiškai 1,16 mlrd. Lt/3 000 000 mln žmonių = 380 Lt per metus.

Kitas variantas. LATGA per metus surenka apie 900 000 litų iš visų Lietuvos gyventojų už tai, kad jie klauso ir transliuoja muziką visiems 3 mln. žmonių. Taigi, sumažinant per metus piratavimo lygį bent 1%, turėtų prisidėti prie tos sumos dar bent 11,6 mln. litų.

Nevieną kartą ir ne du rašėme, kad vyriausybinės reikšmės tyrimai parodė tik naudą, kurią teikia duomenų apsikeitimo tinklai.

Straipsnio pabaigoje taip pat įdomiai parašyta apie torrent.lt tinklapį.

Pasauliui smalsiai stebint „Pirate Bay“ bylą, Lietuvoje pradėtas pirmas ikiteisminis tyrimas dėl failų dalijimosi tinklalapio Torrent.lt. Kriminalinės policijos biuro Intelektinės nuosavybės apsaugos skyriaus viršininko R.Šimulevičiaus teigimu, ši byla turėtų sukurti precedentą Lietuvoje kovojant su interneto piratais.

Nuo kada policija suinteresuota būtį šališka tokiuose dalykuose? Nuo kada ji pradeda ginti lobistus?  (L)ANVA tinklapyje (kuris veikia tik naudojant subdomeną www, nes turbūt dėl techninių problemų sunku 2 metus sutaisyti DNS), gražiai puikuojasi logotipas, kad jų partneriai yra policija. Jeigu policija partneriauja, tai kokią informaciją ji pateikia (L)ANVA’i ir ar tai nepažeidžia įstatymų? Juk policija negali kištis į tokius dalykus tarp dvejų organizacijų, o turi ginti visuomenės interesus.

The Pirate Bay naujienos

Aną ir šią savaitę esu labai užimtas dirbadamas darbus toliau nuo kompiuterio. Visą srauta nukreipiu į nežinau.lt blogą, kuris susumavo visą sprendimą. Praktiškai kiekvienas naujienų portalas aprašė šį sprendimą irgi, taigi daug nesigilinsiu dabar į tai ką jau visi žinote. Straipsnį skaitykite nežinau.lt tinklaraštyje.

Kaip Užmušti Muzikos Pramonę

Failų mainai padeda muzikos pramonei

Jens Roland parašė straipsnį, kas nulemia muzikos pramonės nesėkmę. Lobistinės organizacijos, kaip RIAA, MPAA, IFPI, (L)ANVA, failų mainų sistemas kaltiną nešančias didelius nuostolius autoriams, visiškai nesiremdami kitais faktais, kurie įvyko per paskutinius 8 metus.  Kadangi vz.lt jau išvertė ta straipsnį, man belieka tik nukopijuoti ir suteikiant kreditus.

8 punktai,  kurių nemato muzikos pramonė:

1. Itin išpopuliarėjo žaidimai asmeniniuose kompiuteriuose ir konsolėse. Virtualūs žaidimai atsiriekė didelę dalį pramogų rinkos, kurioje anksčiau dominavo muzika ir filmai. Tačiau vartotojų kišenės nėra „guminės“, todėl pramogoms skirtus pinigus muzikos ir filmų leidėjams teko pradėti dalintis su kompiuterinių žaidimų leidėjais.

2. Tarptautinės prekybos sutartys suteikė vartotojams galimybę pirkti muziką ne tik toje šalyje, kurioje gyvenama. Šitaip atsidaro galimybė užsienyje įsigyti muzikos pigiau, o ne už tą kainą, kuri „turtingoms“ valstybėms nustatoma pagal jų ekonomikos padėtį.

3. Išpopuliarėjo naujos muzikos laikmenos bei formatai – CD ir, svarbiausia, MP3. Jiems praktiškai negendant (priešingai nei kasetėms ar plokštelėms, kurioms susidėvėjus tekdavo pirkti naujas), suklestėjo antrinė muzikos rinka, lėmusi mažesnes nei anksčiau leidėjų pajamas.

4. Atpigo muzikos gamyba, įrašymas ir leidimas. Mažai žinomiems atlikėjams atsirado galimybė netgi namuose įsirengti neblogas nuosavas studijas, žinoma, atsirado ir tūkstančiai mažesnių studijų, pradėjusių konkuruoti kainomis su rinkos senbuvėmis. Šitaip rinkos milžinai neteko dar dalies ankstesnių pajamų šaltinių.

5. Galimybė pirkti muziką internetu didžiųjų leidėjų tradicinius platinimo kanalus daro vis mažiau pelningais ir prasmingais – atsisiųsti dainą techniškai nieko nekainuoja, o perkant CD reikia mokėti už pakuotę, logistiką, prekybos vietą ir kt.

6. Išpopuliarėję kabeliniai, palydoviniai ir ypač interneto radijai, televizijos bei kitos galimybės legaliai pasiklausyti populiarios muzikos („Pandora, YouTube“, last.fm ir daugelis kitų) suteikė vartotojams galimybę pirkti mažiau įrašų.

7. Muzika tapo ne tik viena iš daugelio kitų pramogų (kompiuteriai, konsolės, mobiliosios pramogos), bet ir nebesuteikia bendravimo funkcijų. Anksčiau jaunuoliai susitikdavo namuose vien tam, kad pasiklausytų muzikos. Dabar muzikai jau trūksta pramoginės funkcijos – dėl muzikos susirenkama nebent pažaisti „Guitar Hero“ ar į koncertą.

8. Galiausiai, leidėjų pajamoms smarkiai kirto interneto prekybos suteikta galimybė pirkti po vieną legalią dainą, o ne visą albumą. Daugeliui vartotojų paprastai užtenka vienos kitos mėgstamesnės albume esančios dainos, o ne visų. Tad užuot pardavę, pvz., 16 dainų, leidėjai dabar tenkinasi 2-3. Būtent tai, anot torrenfreak.com, yra kone pagrindinė mažėjančių muzikos pramonės pajamų priežastis. Juoba kad MP3 pardavėjai, tokie kaip „iTunes“, bent JAV jau aplenkė CD pardavėjus.

Jens Roland nuomone, ankstesnės leidėjų pajamos, kurių mažėjimu dabar skundžiamasi, dėl daugelio anksčiau minėtų priežasčių buvo dirbtinai išpūstos. Per pastaruosius 15 metų atsiradusios inovacijos panaikino anksčiau vartotojų kelyje stovėjusius barjerus. O blogiausia, kad muzikos pramonė negali susitaikyti su akis badančia tiesa, kad jų verslo modelis yra pasenęs.

Milžinišką patirtį ir infrastruktūrą turintiems leidėjams reikėtų prisitaikyti prie besikeičiančio pasaulio. Mažėjančios pajamos nėra liga, tai – vaistai.

Muzikos pramonės pajamos (mlrd. USD):

1991 7.83
1992 9.02
1993 10.0
1994 12.1
1995 12.3
1996 12.5
1997 12.2
1998 13.7
1999 14.6
2000 14.3
2001 13.7
2002 12.6
2003 11.9
2004 12.3
2005 12.3
2006 11.8
2007 10.4
(Šaltinis: JAV muzikos įrašų pramonės asociacijai (RIAA))

[vz.ltTorrentFreak]

(L)ANVA – ekspertai nesugebantys susitvarkyti savo tinklapio?

lanva

Šiandieną, kaip ir kiekvieną dieną, norėjau aplankyti savo megiamą tinklapį nr. 2 anva.lt ir jis neveikia. Kaip LANVA ( Lietuvos antipiratinės veiklos asociacija ) save gali vadinti ekspertais, nusimanančiai ką nors iT srityje, jeigu jie elementariai, du metus negali susitvarkyti savo tinklapio? Renkant adresą į ANVA tinklapį, be www (http://anva.lt) nukreipdavo vartotojus į Omnitelio tinklapį, o dabar ir renkant su www (http://www.anva.lt) nukreipią į Omnitelį. Kas čia per “Šaraškino” kontorą?

Gerbiamas p. Vytai, jeigu (L)anvai reikia hostingo, ir neišgalite įsigyti normalaus, mes galime ją patalpinti nemokamai kartu su LinkoManija, savo serveriuose, taip ji visada bus prieinama visiems vartotojams. Galime nemokamai sukurti turinio valdymo sistemą, kurioje galėtumėte kasdieną rašyti naujienas. Juk bendravimas su vartotojais tai svarbiausias dalykas.