Praėjusias savaites nerašydamas tinklaraštyje, dalį laiko skyriau trumpam, labai neišplėstam straipsniukui, kurį darė vz.lt. Straipsnyje truputi išreiškiama nuomonė apie nemokamo biznio modelį.
Yra keli variantai kaip galima paskaityti straipsniuką.
1. Skanuotą skaitmeninė versija.
2. Versija paskelbta vz.lt svetainėje.
3. Nusipirkti leidimą skaityti verslozinios.lt internete arba reikėjo pirkti popierinį laikraštį.
Neseniai rašiau apie Švedijos Pirate Party ir jos ketinimus patekti į Europos Sąjungos parlamentą, o dabar, prieš kelias dienas gavau laišką, kuriame buvo parašyta, kad tarptautiniame Pirate Party forume sukurtas lietuviams atskiras subforumas. Užsukęs ten pamačiau tik kelis vartotojus susidomėjusius pradėti Lietuvoje PP judėjimą. Nors į politiką veltis noro didelio nebuvo, bet projektai su kuriais dirbu, verčia mane gilintis į tuos dalykus, skaityti ir nagrinėti vis smarkiau. Su lyg kiekviena diena tampa aiškiau, kad tai turbūt jau nebeišvengiama.
Mąstydamas apie ateinančius europarlamentaro rinkimus, jau kelias savaites negaliu apsispręsti, už ką turėsiu balsuoti ir pasirodo ne aš vienas. Tokie svarbūs klausimai neduoda ramybės, kurio atsakymo nerandu, gal jo neranda ir didžioji jaunimo dalis, kuriai itin svarbus šis technologijų plėtros amžius.
Pirate Party visai neseniai įsikūrusi politinė partija, jau turinti daugelyje šalių savo atstovybes, kurios kartu siekia bendro tikslo, kai kuriuose šalyse partijos atstovybės dar tik bando susikurti.
Nežinau, ar šita pradžia išaugs į kažką didelio, tačiau manau, jog tai kažko pradžia, kas yra geriau nei nieko.
Pirmoje dalyje šio įrašo rašiau apie nuotėkį naujojo filmo “Iksmenai: pradžia. Ernis” (X-Men Origins: Wolverine) į internetą, beveik mėnesiui iki pasirodymo kino teatruose. Naudą ar žalą šis nuotėkis atneš leidybos įmonei. Pirmasis savaitgalis baigėsi ir galime susumuoti rezultatus. Palyginimui pradėsiu, kad naujos dalies biudžetas buvo mažesnis nei 2006 metų dalies. Iksmenai: pradžia. Ernis – 390,5 mln. litų (150 mln. $), tuo tarpų Iksmenai. Žūtbūtinis mūšis (X-Men: The Last Stand) 546,5 mln. litų (210 mln. $). Skirtumas tikrai nėra mažas, gaunasi 156 mln. litų (60 mln. $). Biudžetu galime matyti, kad į filmą įdėta mažiau pinigų, taigi reikalauti daugiau finansinės naudos, kaip ir būtų sunkiau tikimasi, nebent įskaitant ankstesnių dalių sėkmės faktorių.
Po pirmojo savaitgalio galime pažiūrėti skirtumus tarp uždirbto pinigų kiekio. Prieš pradedant nagrinėti uždirbtus pinigus turime atsižvelgti į daugelį faktorių kaip sunkmečio laikotarpis, kritikų įvertinimai filmui yra irgi prastesni už prieš tai išėjusias dalis. Viską tai prisiminus galime pažiūrėti ir į statistiką, kiek ko uždirbta.
Iksmenai: pradžia. Ernis uždirbo JAV (85,1 mln. $), o visame pasaulyje (158 mln. $) pasauliniu mastu. Taigi galima drąsiai sakyti, kad filmas leidyklai atsipirko per pirmąjį savaitgalį uždirbęs 411.2 mln. litų (158mln. $), kai ji išleido tik 390,5 mln. litų (150mln. $). Matydami tokius rezultatus šokame prie senesnės 2006 metais išleistos filmo dalies, kad galėtume palyginti. „Iksmenai. Žūtbūtinis mūšis“ per pirmąjį savaitgalį (kuris truko 4 dienas) uždirbo JAV 265,4 mln. litų (102 mln. $), ir tik 317,5mln. litų (122 mln. $) pasauliniu mastu.
Kokias išvadas galima daryti iš to, ką priskaičiavome? Naujasis Iksmenų filmas tikrai atnešė daug pinigų, daug pelno ir nors kritikų įvertinimai labai žemi, jis vistiek pelningesnis už ankščiau buvusius pasauliniu mastu. Aišku JAV uždirbo mažiau, bet dėl to kaltinti apsikeitimo bylomis tinklus tikrai nėra tinkama, ypač, kai JAV yra labiausiai ir griežčiausiai prieš tai nusistačiusi šalis.
Sunku įrodyti, kad duomenų apsikeitimo tinklai daro neigiamą įtaką net ir iš tokio akivaizdaus atsitikimo nelabai matosi, kur tie prarasti milijonai (nebent tie keli milijonai išleisti ieškant, kas nutekino filmą). Kas matosi aiškiai, tai uždirbti milijonai, ir kylantys skaičia,i kurie padaro gerą pelną už kritikų nuvertinamą filmą. Ar negeriau būtų buvę padaryti teigiamos reklamos iš to nuotėkio, o ne apkaltinti fanus, atleisti darbuotojus bei pradėti „n“ ikiteisminių tyrimų. Parašyti vartotojams, kad tai dar nebaigta versija ir pakviesti visus pamatyti papildomus efektus, nematytas scenas nutekėjusioje versijoje, bei pajausti kino teatruose jaučiamą superinį jausmą… Gaila, turbūt tik alternatyvioje realybėje galėtume pamatyti leidėjus rašančius tokius gerus ir teigiamus dalykus.
Paskutines kelias savaites tikrai truputį apleidau rašymą šitame tinklaraštyje. Ne, ne dėlto, kad nenoriu, noro yra labai daug, tačiau projektai kuriuos aš dariau, reikalavo daugiau dėmesio (išskyrus šitą). Penktadienį „Verslo žinių“ laikraštyje turėtų dar ir pasirodyti mano trumpas su vž darytas straipsniukas (plačiau apie jį vėliau). Per šias savaites nepadengiau daug įdomių naujienų, kuriuos nutiko intelektiniame informacinių technologijų pasaulyje, bet mėginsim pasivyti. Rašyti noriu ir turiu ką parašyti, belieka tik vėl bent po vieną kitą straipsniuką brūkštelti kasdien.
Pastaruoju metu vis garsiau ir garsiau skamba pavojaus varpai piratų uostuose—bent jau taip teigia žiniasklaida. Bet kaip yra iš tiesų? Kaip baigsis kova prieš failų mainų entuziastus? Ir negi visa tai virto opia visuomenės problema tik technologijų amžiuje?
Mano galva, įvykiai besiklostantys šiomis dienomis emocijų kiekiu prilygsta revoliucijai. Bet mūsų tema yra informacijos mainai ir intelektinės nuosavybės skolinimasis arba vagystės—patys ryškiausi pavyzdžiai slypi meno istorijoje; Kaskart, kai įvairių kartų menininkai (skirtingais laiko etapais) pradėdavo eksponuoti savo kūrinius, kurie savo paskirtimi paprieštaraudavo visuomenėje nusistovejusiems įpročiams ir normoms, nuvilnydavo nepasitenkinimo ir agresijos bangos. Vienas kubizmo tėvų, Pablo Picasso, „pasiskolino“ ir „išgrynino“ egiptiečių hieroglifus—mat jie buvo aiškūs ir suprantami savo struktūra kiekvienam (akis—migdolo formos plyšys veide; kojos ir rankos matomos—žmogus sveikas, etc), kad menininkas net nesuabejojo nugvelbdamas (kaip pasakytų šiuolaikiniai anti-piratai) ir panaudodamas juos savo darbuose.
Andy Warhol dažnai nė neprisiliesdavo prie savo meno kūrinių—visą darbą už jį įvykdydavo jo studijos darbininkai. Viršininkui padiktavus kokią fotografiją iš laikraščio įklijuoti į nurodytos spalvos foną gimdavo naujas meno kūrinys, kuris sukeldavo diskusijas apie tai, kas yra menininkas, o ką jau kalbėti apie intelektinę nuosavybę ir piratavimą.
Tikriausiai jau supratote, ką bandau pasakyti: abu minėti menininkai šiais laikais būtų laikomi piratais, jeigu ne jų pačių sukeltos revoliucijos mene prieš keliasdešimt metų. Abu jie (ir begalės kitų žmonių pasaulio istorijoje) sukėlė didžiulius ginčus apie intelektinę nuosavybę, darbą, ją kuriant, ir užmokestį už jos naudojimą: vieni teigė, kad pasekmės yra svarbesnės, nei veiksmas (t.y. kad geresnio produkto sukūrimas yra daug svarbiau, nei tai, kad idėja jam sukurti buvo pasiskolinta), kai tuo tarpu kiti šūkavo, kad buvo pavogta jų teisė „sukurti tą patį, tik vėliau“. Bet kas gi svarbiau: ar judėjimas tobulybės link kuo greičiau, ar pasipelnymas iš to?
Aš suprantu, kad mano mintis gali būti kiek miglota—tačiau aš bandau palyginti buvusias kontroversiškas idėjas ir jų atitikmenis šių laikų visuomenėje. Daugelis piratų žino arba bent jau girdėjo už ką stovi „Creative Commons“ organizacija: jie stengiasi palengvinti žmonėms dalintis savo kūriniais ir idėjomis—su sąlyga, kad autorius nebus pamirštas, arba, kad kūrinio idėja išliks ta pati, bet pateikimas gali būti visiškai kitas. Esmė—tobulinti produktus, šviesti visuomenę, dalintis savo idėjomis ir skatinti tai daryti kitus, pabrėžiant autoriaus teises ir „skolintojosi“ atsakomybę.
Man atrodo, kad piratavimas šiais laikais ir yra dalinimasis duomenimis siekiant aukštesnio tikslo: intelektualios muzikos, emocianalių filmų ir t.t. Tačiau yra žmonių, kurie, kaip ir anuomet, dabar šūkauja, kad tai jie yra aukos, kad jie kenčia dėl žmonių, kurie neperka jų muzikos vien dėl to, kad ją yra jau girdėję ir tas garsų kratinys su bukais tekstais potencialiems pirkėjams visai nepatiko. Kaip jau minėjau: visuomet yra žmonių, kurie siekia vien tik pelno, o kitoje fronto pusėje visuomet stovi žmonės, kurie kovoja už tobulesnę visuomenę ir aplinką. Ir taip jau atsitiko, kad dabar frontas atskyrė žmones, kurie naudojasi internetu rinktis prekes, už kurias jie norės sumokėti ateityje ir taip įnešti savo įnašą į natūralią evoliuciją, ir tuos, kurie siekia parduoti pirmiesiems jų teisę rinktis. Ne visai sąžininga…
Pabaigai užduosiu tik porą klausimų, kuriuos kviečiu aptarti komentarų skiltyje: kokia yra piratavimo samprata dabar ir už ką stovi baisioji media pramonė taip aršiai kovojanti prieš piratavimą?
Visos naujienos mirga, ThePirateBay reklama. Teisėjas teisęs TPB susijęs su kai kuriomis organizacijomis, padavusiomis TPB į teismą. Pasirodo teisėjas Tomas Norström dirba su tomis organizacijoms ir paklaustas, ar nemano, jog tai gali trukdyti bylai, atsakė, kad jis yra kompetetingas.
TPB ketvirtuko advokatai prašo, jog teismą anuliuotų ir būtų pradėtas teismo procesas nagrinėjamas iš naujo. Tai puiki naujiena visiems vartotojams. Šventės organizuojamos švęsti šitą pergalę.
TPB atstovas su ryšiais Peter Sunde pasakė:
Pirmam sezone mes matėme, kaip TPB buvo paskelbta kalta, o antras sezonas prasideda su neobjektyviu teisėju. Realus gyvenimas geriau nei fantastika.
Kova tęsiasi. YouTube Latvijoje užblokavo prieigą prie muzikinių kūrinių. Latvijos antipiratinei gaujai AKKA/LAA pradėjus reikalauti tinklapių, kuriuose yra įkelti vaizdo kūriniai iš YouTube, susimokėti autoriams už tai, kad transliuojami kūriniai yra apsaugoti autorinėm teisėm, ir už tai reikia atlikėjams mokėti pinigus. Ištrauka iš Delfi:
Latvijos agentūra „AKKA/LAA” stengiasi priversti Latvijos tinklalapių savininkus susimokėti už vaizdo medžiagos iš „YouTube” naudojimą savo tinklalapiuose. Pranešama, kad „AKKA/LAA” pradėjo derybas su „YouTube” dėl tinklalapio veiklos Latvijoje licencijavimo.
Apie 500 Latvijos internetinių tinklalapių savininkų gavo iš „AKKA/LAA” laiškus, kuriuose reikalaujama sumokėti už vaizdo įrašų iš „YouTube” patalpinimą savo tinklalapiuose.
„AKKA/LAA” atstovai teigia, kad tinklalapių savininkai turi sumokėti už savo tinklalapiuose embed-kodo pagalba patalpintus muzikinius vaizdo klipus. Priešingu atveju, jiems gresia jų tinklalapio uždarymas.
YouTube yra labai geras tinklapis nemokamai reklamuojant savo kūrinius milijonams vartotojų. Vietoj to, kad leistų visiems skelbti ir reklamuoti atlikėjus, jie draudžia juos, net neįsivaizduodami, kokią didelę žalą darydami atlikėjams. Taip pat prašo pinigų ne tik iš YouTube, bet ir iš kitų tinklapių, kurie rodo YouTube tinklapio informaciją, turbūt norėdami pasipelnyti dvigubai. Iš straipsnio galime spręsti, kad jei būsime kada nors Rygoje (aš ten būnu 2-3 kartus per metus) iš YouTube vaizdo klipus nesusimokėjus žiūrėti yra nelegalu.
Ar konkurencija su nemokamomis paslaugomis galima?
Kai kurios organizacijos vis nesupranta fakto, kad jų produkcija patenka į internetą ir jie negali to pakeisti, kaip tik prisitaikyti ir pasinaudoti tuo. Kad ir kiek mes tų stabdymų matėme, kad ir kiek žmonių būtų nuteista, o tinklapių uždaryta, vis tiek produkto išimti iš skaitmeninės erdvės nebeįmanoma. Napster, Kazaa, ED2K tinklai vis dar egzistuoja, net ir praėjus dešimtims metų po teismų ar programų uždarymo.
Mėgindamos kovoti, vietoj to, kad stengtųsi konkuruoti su nemokamomis skaitmeninėmis kopijomis, jie procese patiria dar daugiau nuostolių, prarasdami klientus, fanus, būsimus vartotojus, savo atlikėjus, darbuotojus. Visuomenė susidaro labai neigiamą nuomonę apie tą organizaciją, girdėdama visus tuos puolimus viešai.
Rimtų įrodymų nėra, kad failų mainų tinklapiai kenkia autoriams. Yra pilna vyriausybinių tyrimų, kurie rodo, jog tai atneša daug naudos. Nepasirinkdamos ir neieškodamos alternatyvių biznio modelių, organizacijos stengiasi apkaltinti savo vartotojus, kurie neša jiems reklamą, pinigus, bei yra jų tikrieji fanai, dalindamiesi informacija tarpusavyje.
Mes matome, jog mažėja failų mainų naudojimas, kadangi atsiranda daugiau internetinio transliavimo svetainių, kuriose galima gauti informaciją, nelaikant kopijos savo kompiuteryje. Gal tai vienas iš būdų, kurį turėtų išaukštinti organizacijos ir pasistengti iš to uždirbti bei gauti sau naudos, o ne stumti jas į bankrotą ir teisintis su jomis. Kovoti su „nemokamu“ yra įmanoma. Google pasiūlė GMail. NIN savo muzika dalina už dyką. Žymiausi pasaulio rašytojai dalina savo knygas nemokamai ir uždirba milijonus. iTunes parduoda milijonus dainų, puikiai ir konkurencingai įsitvirtindama rinkoje.
Kas bus, kai 3D spausdintuvai (apie 3D spausdintuvus dar reiks kada parašyti plačiau) bus kiekvieno žmogaus namuose ir jie darysis kopijas Nike sportinių batelių daugiau, nei parsisiunčia iš interneto MP3, gal kiekvienuose namuose darysime kratas?
Kartais toks vaizdas susidaro, kad įmonėms geriau bankrutuoti negu keisti savo verslo modelį, o juk puikus verslas yra tas, kuris yra lankstus ir prisitaikantis pokyčiams.
Projektas, prie kurio aš dirbu laisvalaikiu, yra LinkoManija. Tiek daug galima išmokti iš inovacinių sprendimų technologijoms. Kylant vartotojų skaičiui, nuolatos darome geležies atnaujinimus. Paskutinės savaitės praleistos konfigūravimuose, testavimuose pagaliau privedė prie naujų aukštumų. Sistemą papildė papildomi serveriai, kurie buvo puikiai sukonfigūruoti vykdyti jiems paskirtą misiją – be jokių lūžių vežti LinkoManijos vartotojus.
Taigi, dabar turime dar stabilesnę ir saugesnę sistemą, kuri susideda iš 7 serverių. Smalsuoliams galima pasakyti, kad dabar naudojame virš 40 GB RAM. Pilnos serverių konfigūracijos:
WWW serveriai:
W1: 2x Dual Core Xeon 2.8GHz/4MB – 2GB ECC DDR – 73 GB SCSI 15k RPM
W2: 2x Intel Quad-Core Xeon E5410 2.33GHz/12MB L2/1333MHz FSB – 6GB RAM – 73 GB SCSI 15k RPM
W3: 2x Intel Quad-Core Xeon E5410 2.33GHz/12MB L2/1333MHz FSB – 6GB RAM – 73 GB SCSI 15k RPM
Statinio turinio serveriai:
S1: AMD Athlon(tm) 64 Processor 3000+ – 2GB DDR2 – 80GB SATA HD
S2: 2x Intel Quad-Core Xeon E5410 2.33GHz/12MB L2/1333MHz FSB – 8GB RAM – 73 GB SCSI 15k RPM
Duombazės serveriai:
D1: 2x Intel Quad-Core Xeon E5410 2.33GHz/12MB L2/1333MHz FSB – 12GB RAM – 5×73 GB SCSI 15k RPM
D2: 2x Intel Quad-Core Xeon E5410 2.33GHz/12MB L2/1333MHz FSB – 8GB RAM – 73 GB SCSI 15k RPM
LinkoManija yra puikus technologinis iššūkis visiems prisidėjusiems vartotojams prie projekto.
Vakar internete pradėjo sklisti kalbos, kad kažkas nutekino naująjį Iksmenų serijos filmą „Iksmenai: pradžia. Ernis“ į internetą. Lietuvą filmas pasieks gegužės 1 dieną. Filmas nėra net pabaigtas, dauguma scenų, turinčių efektus, yra neišbaigtos, tačiau žmonės siunčiasi tą filmą net nedvejodami. TorrentFreak skaičiavimais, per pirmąsias 2 valandas jau buvo virš 75 000 parsisiuntimų. Praėjus dienai, filmą jau turi šimtai tūkstančių žmonių. Panašų bumą failų mainų tinkluose turėjo tik Batmano filmas.
Rašau, nes man įdomu, kokią naudą ar nuostolį atneš šitas nutekėjimas filmų industrijai. Įdomu bus pažiūrėti, kokie gi bus šito filmo pardavimai po to, kai jis visu mėnesiu ankščiau pateko į internetą.
Galimi du atvejai. Arba atneš daug naudos, arba didelį nuostolį.
Panagrinėkime, kokiu būdu gali būti atneštas nuostolis. Nuostolių laikyti tai, kad įmonė investuos daug pinigų paieškai, kas tai padarė. Sugaiš laiko, bei pinigų tam reikalui, bei kiti aspektai, kurie kenkia filmui iki jo paleidimo į kino teatrus. Kadangi kinas turi ir taip jau neblogą istoriją, į jį eis daug žmonių, bet ženkliai sumažės pardavimai, filmas nepasieks topų ir kompanija gaus didelį nuostolį, investavusi šimtus milijonų dolerių į filmo leidybą. Praras pinigų, kadangi vartotojai pamatę filmą ir jiems nepatikus, jie neis į kiną. Sugadinta reputacija, kaip įmonės, saugumo atžvilgiu.
Apžvelkime, kokia gi gali būti nauda iš to „Workprinto“, kuris buvo nutekintas. Nutekėjus neišbaigtai versijai, fanai norės pamatyti pilnąją versiją ir eis į kiną, taip atnešdami daugiau pinigų. Patikus pamatytą nepabaigtą kūrinio versiją, vartotojai vėl eis į kiną pažiūrėti to filmo. Patikus filmui, jie būtinai aptars tai su savo draugais, ir gal net visi kartu eis į kiną žiūrėti filmo. Nepatikus irgi turbūt aptars filmą.
Nemokama reklama, kurią gauna filmas. Beveik kiekvienas naujienų portalas rašo apie nutekėjimą, diskusijos verda. Viskas tai nemokama, viskas tai sudomins vartotoją, kuris norės pamatyti filmą ir tapti fanu. Nauji neatrasti vartotojai susidomės filmu.
Dabar tik galime laukti ir pamatyti, kiek filmas uždirbs pinigų kinuose, kokiais kiekiais bus pardavinėjami DVD, ir aptarti tai lyginant su prieš tai buvusiomis dalimis, sprendžiant, kokią žalą ar naudą padarė šitas netikėtas filmo nutekėjimas, įskaitant visus loginius aspektus (ekonomikos padėtį, investuotus pinigus ir t.t.).
Aš asmeniškai manau, kad tai atneš daugiau naudos, nei nuostolio, tiek finansinės, tiek kaip brendo aukštinimas. Daugiau vartotojų taps tikrais fanais, mylinčiais tuos artistus. Bet kaip bus iš tikrųjų, mes pamatysime greitu metu.