Krizė skatina konkurenciją

krize_skatina_konkurencija

Matydamas paskutinių dienų įvykius, galima lengvai įžvelgti, kaip technologijos keičia žmonių įpročius, bei mąstymą. Prieš kelis metus nukritus dolerio kursui, prasidėjo bumas, viską pirkti iš JAV. Lietuviai, vargu ar sudarė didelę dalį internetinės komercijos, tačiau, po dolerio kritimo, vis daugiau lietuvių pradėjo pirkti iš JAV internetu, keisdami savo kasdienius įpročius. Gabenant vertingesnes prekes iš JAV, reikėjo ir reikia mokėti muito mokestį, bet tai netrukdė ir netrukdo dar ir dabar pirkti iš užsienio. Kai kurios prekės kainuoja pigiau, net ir sumokėjus muito mokestį.

2008 metų pabaigoje, krito ir UK svaro kursas. PVM kovoti su krize buvo sumažintas iš 17,5% iki 15%. Dėl žemų kainų, gretutinių valstybių gyventojai, pradėjo važiuoti į Jungtinę Karalystę pirkti prekių.  Lietuviai pradėjo gabenti ir pardavinėti pigesnes prekes Lietuvoje, taip pat, daugelis Lietuvos žmonių pradėjo pirkti prekes UK parduotuvėse internetu išnaudodami elektroninius komercinius privalumus, keisdami savo įpročius ir lanksčiai taikydamiesi, prie susidariusios situacijos. Šiuo atveju, nereikia mokėti ir muito mokesčio, nes esame Europos sąjungoje.

Dabar, Lietuviai padidino PVM, ir tuo pačiu metu Lenkijos zlotas buvo devalvuotas patyrė nuosmukį, kas sukėlė sąmyšį Lietuvos rinkoje. Lenkijoje kuras kainuoja pigiau, maistas pigiau, net ir buitinę techniką žmonės važiuoja pirkti į gretimą valstybę. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Kęstutis Glaveckas mano, jog LT praranda apie 100 mln. litų kas mėnesį. Dėl didelio poreikio, net Lietuvos mėsos perdirbėjai veža mėsą į Lenkiją.

Šiais trimis aukščiau aprašytais pavyzdžiais matome, jog 21 amžiuje technologijų plėtra verčia kiekvienai įmonei tapti konkuruojančiai, ne tik savo šalies vidaus rinkoje, bet tapti daug lankstesnei ir konkuruoti pasaulinėje rinkoje. Valstybė turi pradėti skatinti konkurenciją. Kiekvienas padorus verslininkas ieško tų būdų, kaip savo verslui sutaupyti pinigų, būti mobiliam, skaičiuoja ar jam apsimoka kelti savo verslą į gretimas valstybes. Valstybė, ne tik turi suteikti sąlygas saviems likti ir plėtoti ekonomiką, bet ir skatinti konkuruoti su kitomis valstybėmis, kad į jų šalį atsikeltų kitų šalių įmonės. Dabar matome, kaip įmonės bėgą į lengvatinių mokesčių zonas.

Turime pradėti konkuruoti, su kaimyninėmis valstybėmis, ir galiausiai pasauliniu mastu. Interneto įmonės tą jau daro, deja valstybė vis delsia, ir grimzta. Geras verslininkas yra tas, kuris yra mobilus, prisitaikantis lanksčiai ir greitai prie iškylančių iššūkių.  Suprantam, kad valstybė yra didelis ir keblus mechanizmas, ir tam reikia labai daug laiko,  o to reikės kažkada siekti, nes tai neišvengiamas procesas. Kuo vėliau pradėsime, tuo sunkiau bus ateityje.

Ofšoriniai straipsniai

Pridėjau bloką dešinėje blogo dalyje, kuris rodys įdomius kitų tinklapių straipsnius, kuriuos aš rekomenduoju paskaityti. Parašydamas trumpą įžangą gale straipsnelio rasite nuorodą į straipsnį, tuo tarpų pagrindinę vietą paliekant savo keverzonėm.

Kaip Užmušti Muzikos Pramonę

Failų mainai padeda muzikos pramonei

Jens Roland parašė straipsnį, kas nulemia muzikos pramonės nesėkmę. Lobistinės organizacijos, kaip RIAA, MPAA, IFPI, (L)ANVA, failų mainų sistemas kaltiną nešančias didelius nuostolius autoriams, visiškai nesiremdami kitais faktais, kurie įvyko per paskutinius 8 metus.  Kadangi vz.lt jau išvertė ta straipsnį, man belieka tik nukopijuoti ir suteikiant kreditus.

8 punktai,  kurių nemato muzikos pramonė:

1. Itin išpopuliarėjo žaidimai asmeniniuose kompiuteriuose ir konsolėse. Virtualūs žaidimai atsiriekė didelę dalį pramogų rinkos, kurioje anksčiau dominavo muzika ir filmai. Tačiau vartotojų kišenės nėra „guminės”, todėl pramogoms skirtus pinigus muzikos ir filmų leidėjams teko pradėti dalintis su kompiuterinių žaidimų leidėjais.

2. Tarptautinės prekybos sutartys suteikė vartotojams galimybę pirkti muziką ne tik toje šalyje, kurioje gyvenama. Šitaip atsidaro galimybė užsienyje įsigyti muzikos pigiau, o ne už tą kainą, kuri „turtingoms” valstybėms nustatoma pagal jų ekonomikos padėtį.

3. Išpopuliarėjo naujos muzikos laikmenos bei formatai – CD ir, svarbiausia, MP3. Jiems praktiškai negendant (priešingai nei kasetėms ar plokštelėms, kurioms susidėvėjus tekdavo pirkti naujas), suklestėjo antrinė muzikos rinka, lėmusi mažesnes nei anksčiau leidėjų pajamas.

4. Atpigo muzikos gamyba, įrašymas ir leidimas. Mažai žinomiems atlikėjams atsirado galimybė netgi namuose įsirengti neblogas nuosavas studijas, žinoma, atsirado ir tūkstančiai mažesnių studijų, pradėjusių konkuruoti kainomis su rinkos senbuvėmis. Šitaip rinkos milžinai neteko dar dalies ankstesnių pajamų šaltinių.

5. Galimybė pirkti muziką internetu didžiųjų leidėjų tradicinius platinimo kanalus daro vis mažiau pelningais ir prasmingais – atsisiųsti dainą techniškai nieko nekainuoja, o perkant CD reikia mokėti už pakuotę, logistiką, prekybos vietą ir kt.

6. Išpopuliarėję kabeliniai, palydoviniai ir ypač interneto radijai, televizijos bei kitos galimybės legaliai pasiklausyti populiarios muzikos („Pandora, YouTube”, last.fm ir daugelis kitų) suteikė vartotojams galimybę pirkti mažiau įrašų.

7. Muzika tapo ne tik viena iš daugelio kitų pramogų (kompiuteriai, konsolės, mobiliosios pramogos), bet ir nebesuteikia bendravimo funkcijų. Anksčiau jaunuoliai susitikdavo namuose vien tam, kad pasiklausytų muzikos. Dabar muzikai jau trūksta pramoginės funkcijos – dėl muzikos susirenkama nebent pažaisti „Guitar Hero” ar į koncertą.

8. Galiausiai, leidėjų pajamoms smarkiai kirto interneto prekybos suteikta galimybė pirkti po vieną legalią dainą, o ne visą albumą. Daugeliui vartotojų paprastai užtenka vienos kitos mėgstamesnės albume esančios dainos, o ne visų. Tad užuot pardavę, pvz., 16 dainų, leidėjai dabar tenkinasi 2-3. Būtent tai, anot torrenfreak.com, yra kone pagrindinė mažėjančių muzikos pramonės pajamų priežastis. Juoba kad MP3 pardavėjai, tokie kaip „iTunes”, bent JAV jau aplenkė CD pardavėjus.

Jens Roland nuomone, ankstesnės leidėjų pajamos, kurių mažėjimu dabar skundžiamasi, dėl daugelio anksčiau minėtų priežasčių buvo dirbtinai išpūstos. Per pastaruosius 15 metų atsiradusios inovacijos panaikino anksčiau vartotojų kelyje stovėjusius barjerus. O blogiausia, kad muzikos pramonė negali susitaikyti su akis badančia tiesa, kad jų verslo modelis yra pasenęs.

Milžinišką patirtį ir infrastruktūrą turintiems leidėjams reikėtų prisitaikyti prie besikeičiančio pasaulio. Mažėjančios pajamos nėra liga, tai – vaistai.

Muzikos pramonės pajamos (mlrd. USD):

1991 7.83
1992 9.02
1993 10.0
1994 12.1
1995 12.3
1996 12.5
1997 12.2
1998 13.7
1999 14.6
2000 14.3
2001 13.7
2002 12.6
2003 11.9
2004 12.3
2005 12.3
2006 11.8
2007 10.4
(Šaltinis: JAV muzikos įrašų pramonės asociacijai (RIAA))

[vz.ltTorrentFreak]

Norvegijos švietimo ministras remia „The Pirate Bay” ir nori legalizuoti failų mainus

Vž išvertė įdomų straipsnį, apie Norvegijos ministrą, kuris nori legalizuoti failų mainus.

Antrą savaitę Švedijoje vykstantis apsikeitimo bylomis svetainės „The Pirate Bay” įkūrėjų teismas neliko nepastebėtas ir kaimyninėje Norvegijoje. Šalies švietimo ir mokslo ministras Bårdas Vegaras Solhjellas pareiškė remiantis apsikeitimą bylomis ir siūlo jį legalizuoti.

Visą straipsnį galima lietuviškai paskaityti vz.lt tinklapyje.

(L)ANVA – ekspertai nesugebantys susitvarkyti savo tinklapio?

lanva

Šiandieną, kaip ir kiekvieną dieną, norėjau aplankyti savo megiamą tinklapį nr. 2 anva.lt ir jis neveikia. Kaip LANVA ( Lietuvos antipiratinės veiklos asociacija ) save gali vadinti ekspertais, nusimanančiai ką nors iT srityje, jeigu jie elementariai, du metus negali susitvarkyti savo tinklapio? Renkant adresą į ANVA tinklapį, be www (http://anva.lt) nukreipdavo vartotojus į Omnitelio tinklapį, o dabar ir renkant su www (http://www.anva.lt) nukreipią į Omnitelį. Kas čia per “Šaraškino” kontorą?

Gerbiamas p. Vytai, jeigu (L)anvai reikia hostingo, ir neišgalite įsigyti normalaus, mes galime ją patalpinti nemokamai kartu su LinkoManija, savo serveriuose, taip ji visada bus prieinama visiems vartotojams. Galime nemokamai sukurti turinio valdymo sistemą, kurioje galėtumėte kasdieną rašyti naujienas. Juk bendravimas su vartotojais tai svarbiausias dalykas.

Muzikos pramonė raginama greičiau susidraugauti su internetu

Lietuvos rytas, savo  portale neseniai parašė neblogą naujiena, kurią norėčiau pasidalinti ir su jumis, apie raginimus muzikos industrijai, keisti savo biznio modelius. Taip pat dar ir viena patvirtinimą, kad failų mainai yra susiję ir netgi atneša naudos autoriams.

Ištrauka iš straipsnio:

Kanuose vykstančioje muzikos mugėje buvo išsakyta mintis, kad muzikos pramonei būtina mokytis iš jai smarkų smūgį sudavusios tamsiosios interneto pusės. Antraip, anot kai kurių suvažiavimo dalyvių, su internetiniu piratavimu kovojančiai muzikos pramonei niekaip nepavyks įgauti pranašumo.

Plačiau lrytas.lt

Pabėk iš miesto 17 – pirma dalis

Beskaitydamas Matto blogą, pamačiau puikų  Purchase Brother darbą. Kas mane labiausiai nustebino, yra, šio trumpametražio (5m. 29s.) half-life žaidimo stiliaus filmas, kurio biudžetas yra tik 500$ (1334 Lt), o kokybė neatsilieka nuo kai kurių, daug brangesnį biudžetą turinčių filmų. Holivudo studijoms tikrai vertėtu susirūpinti, tokiais inovacingais kūrėjais, kurie už keli šimtus dolerių, gali pranokti, milijonus dolerių kainuojančius filmus.

[iš The Pirate’s Dilemma]

ThePirateBay teismas prasideda vasario 16

tpblogo_sm_nyPo 3 metų, nuo ThePirateBay (TPB) reido, prasideda ilgai lauktas teismas. Teismas vyks nuo vasario 16 iki kovo 4 dienos, kada ir turėtume išgirsti, kuo gi TPB nusikalto.  Yra sukurta svetainė, kurioje jūs galite gauti visas naujienas, stebėti teismo procesą, bei naujienas iš to fronto.

Trumpai priminsiu, kad anti-piratinė organizacija, kartu su Švedijos vyriausybę 2006 metų viduryje atliko TPB svetainės reidą, konfiskuodami virš 300 serverių.  Nepraėjus, nei 3 dienom TPB buvo atkurtas. Naujienos kurios buvo transliuojamos per visus naujienų, bei televizijų kanalus, į TPB iškarto atvedė papildoma 1,2 milijono vartotojų. Dabar TPB yra didžiausias torrentų trackeris pasaulyje.

[Teismo najienos]