Pridėjau bloką dešinėje blogo dalyje, kuris rodys įdomius kitų tinklapių straipsnius, kuriuos aš rekomenduoju paskaityti. Parašydamas trumpą įžangą gale straipsnelio rasite nuorodą į straipsnį, tuo tarpų pagrindinę vietą paliekant savo keverzonėm.
Autorius: Kęstas
Norvegijos nacionalinis transliuotojas pasitelkė P2P tinklus
Prieš keletą dienų Norvegijos ministras viešai pasisakė, norintys legalizuoti failų mainų tinklus, o šiandieną vž jau rašo, kad vyriausybine TV stotis, paleido savo bitorrent trakerį. Visą straipsnį skaitykite vz.lt (lietuviškai) ir TorrentFreak (angliškai).
Kaip Užmušti Muzikos Pramonę
Jens Roland parašė straipsnį, kas nulemia muzikos pramonės nesėkmę. Lobistinės organizacijos, kaip RIAA, MPAA, IFPI, (L)ANVA, failų mainų sistemas kaltiną nešančias didelius nuostolius autoriams, visiškai nesiremdami kitais faktais, kurie įvyko per paskutinius 8 metus. Kadangi vz.lt jau išvertė ta straipsnį, man belieka tik nukopijuoti ir suteikiant kreditus.
8 punktai, kurių nemato muzikos pramonė:
1. Itin išpopuliarėjo žaidimai asmeniniuose kompiuteriuose ir konsolėse. Virtualūs žaidimai atsiriekė didelę dalį pramogų rinkos, kurioje anksčiau dominavo muzika ir filmai. Tačiau vartotojų kišenės nėra „guminės”, todėl pramogoms skirtus pinigus muzikos ir filmų leidėjams teko pradėti dalintis su kompiuterinių žaidimų leidėjais.
2. Tarptautinės prekybos sutartys suteikė vartotojams galimybę pirkti muziką ne tik toje šalyje, kurioje gyvenama. Šitaip atsidaro galimybė užsienyje įsigyti muzikos pigiau, o ne už tą kainą, kuri „turtingoms” valstybėms nustatoma pagal jų ekonomikos padėtį.
3. Išpopuliarėjo naujos muzikos laikmenos bei formatai – CD ir, svarbiausia, MP3. Jiems praktiškai negendant (priešingai nei kasetėms ar plokštelėms, kurioms susidėvėjus tekdavo pirkti naujas), suklestėjo antrinė muzikos rinka, lėmusi mažesnes nei anksčiau leidėjų pajamas.
4. Atpigo muzikos gamyba, įrašymas ir leidimas. Mažai žinomiems atlikėjams atsirado galimybė netgi namuose įsirengti neblogas nuosavas studijas, žinoma, atsirado ir tūkstančiai mažesnių studijų, pradėjusių konkuruoti kainomis su rinkos senbuvėmis. Šitaip rinkos milžinai neteko dar dalies ankstesnių pajamų šaltinių.
5. Galimybė pirkti muziką internetu didžiųjų leidėjų tradicinius platinimo kanalus daro vis mažiau pelningais ir prasmingais – atsisiųsti dainą techniškai nieko nekainuoja, o perkant CD reikia mokėti už pakuotę, logistiką, prekybos vietą ir kt.
6. Išpopuliarėję kabeliniai, palydoviniai ir ypač interneto radijai, televizijos bei kitos galimybės legaliai pasiklausyti populiarios muzikos („Pandora, YouTube”, last.fm ir daugelis kitų) suteikė vartotojams galimybę pirkti mažiau įrašų.
7. Muzika tapo ne tik viena iš daugelio kitų pramogų (kompiuteriai, konsolės, mobiliosios pramogos), bet ir nebesuteikia bendravimo funkcijų. Anksčiau jaunuoliai susitikdavo namuose vien tam, kad pasiklausytų muzikos. Dabar muzikai jau trūksta pramoginės funkcijos – dėl muzikos susirenkama nebent pažaisti „Guitar Hero” ar į koncertą.
8. Galiausiai, leidėjų pajamoms smarkiai kirto interneto prekybos suteikta galimybė pirkti po vieną legalią dainą, o ne visą albumą. Daugeliui vartotojų paprastai užtenka vienos kitos mėgstamesnės albume esančios dainos, o ne visų. Tad užuot pardavę, pvz., 16 dainų, leidėjai dabar tenkinasi 2-3. Būtent tai, anot torrenfreak.com, yra kone pagrindinė mažėjančių muzikos pramonės pajamų priežastis. Juoba kad MP3 pardavėjai, tokie kaip „iTunes”, bent JAV jau aplenkė CD pardavėjus.
Jens Roland nuomone, ankstesnės leidėjų pajamos, kurių mažėjimu dabar skundžiamasi, dėl daugelio anksčiau minėtų priežasčių buvo dirbtinai išpūstos. Per pastaruosius 15 metų atsiradusios inovacijos panaikino anksčiau vartotojų kelyje stovėjusius barjerus. O blogiausia, kad muzikos pramonė negali susitaikyti su akis badančia tiesa, kad jų verslo modelis yra pasenęs.
Milžinišką patirtį ir infrastruktūrą turintiems leidėjams reikėtų prisitaikyti prie besikeičiančio pasaulio. Mažėjančios pajamos nėra liga, tai – vaistai.
Muzikos pramonės pajamos (mlrd. USD):
1991 7.83
1992 9.02
1993 10.0
1994 12.1
1995 12.3
1996 12.5
1997 12.2
1998 13.7
1999 14.6
2000 14.3
2001 13.7
2002 12.6
2003 11.9
2004 12.3
2005 12.3
2006 11.8
2007 10.4
(Šaltinis: JAV muzikos įrašų pramonės asociacijai (RIAA))
[vz.lt iš TorrentFreak]
Norvegijos švietimo ministras remia „The Pirate Bay” ir nori legalizuoti failų mainus
Vž išvertė įdomų straipsnį, apie Norvegijos ministrą, kuris nori legalizuoti failų mainus.
Antrą savaitę Švedijoje vykstantis apsikeitimo bylomis svetainės „The Pirate Bay” įkūrėjų teismas neliko nepastebėtas ir kaimyninėje Norvegijoje. Šalies švietimo ir mokslo ministras Bårdas Vegaras Solhjellas pareiškė remiantis apsikeitimą bylomis ir siūlo jį legalizuoti.
Visą straipsnį galima lietuviškai paskaityti vz.lt tinklapyje.
(L)ANVA – ekspertai nesugebantys susitvarkyti savo tinklapio?
Šiandieną, kaip ir kiekvieną dieną, norėjau aplankyti savo megiamą tinklapį nr. 2 anva.lt ir jis neveikia. Kaip LANVA ( Lietuvos antipiratinės veiklos asociacija ) save gali vadinti ekspertais, nusimanančiai ką nors iT srityje, jeigu jie elementariai, du metus negali susitvarkyti savo tinklapio? Renkant adresą į ANVA tinklapį, be www (http://anva.lt) nukreipdavo vartotojus į Omnitelio tinklapį, o dabar ir renkant su www (http://www.anva.lt) nukreipią į Omnitelį. Kas čia per “Šaraškino” kontorą?
Gerbiamas p. Vytai, jeigu (L)anvai reikia hostingo, ir neišgalite įsigyti normalaus, mes galime ją patalpinti nemokamai kartu su LinkoManija, savo serveriuose, taip ji visada bus prieinama visiems vartotojams. Galime nemokamai sukurti turinio valdymo sistemą, kurioje galėtumėte kasdieną rašyti naujienas. Juk bendravimas su vartotojais tai svarbiausias dalykas.
Muzikos pramonė raginama greičiau susidraugauti su internetu
Lietuvos rytas, savo portale neseniai parašė neblogą naujiena, kurią norėčiau pasidalinti ir su jumis, apie raginimus muzikos industrijai, keisti savo biznio modelius. Taip pat dar ir viena patvirtinimą, kad failų mainai yra susiję ir netgi atneša naudos autoriams.
Ištrauka iš straipsnio:
Kanuose vykstančioje muzikos mugėje buvo išsakyta mintis, kad muzikos pramonei būtina mokytis iš jai smarkų smūgį sudavusios tamsiosios interneto pusės. Antraip, anot kai kurių suvažiavimo dalyvių, su internetiniu piratavimu kovojančiai muzikos pramonei niekaip nepavyks įgauti pranašumo.
Plačiau lrytas.lt
ThePirateBay teismo (Spectrial) apžvalga
Praėjo pirmoji TPB teismo diena. Senas, geras pražystamas pakūrė bloga, kuriame rašoma įvykių apžvalga. Visi jauskitės laisvai rašydami apie įvykius susijusius su TPB. Tai yra ypač aktualu ir susiję su failų mainų ateitimi. Plačiau lietuviškame The Pirate Bay „Spectrial” bloge.
Pabėk iš miesto 17 – pirma dalis
Beskaitydamas Matto blogą, pamačiau puikų Purchase Brother darbą. Kas mane labiausiai nustebino, yra, šio trumpametražio (5m. 29s.) half-life žaidimo stiliaus filmas, kurio biudžetas yra tik 500$ (1334 Lt), o kokybė neatsilieka nuo kai kurių, daug brangesnį biudžetą turinčių filmų. Holivudo studijoms tikrai vertėtu susirūpinti, tokiais inovacingais kūrėjais, kurie už keli šimtus dolerių, gali pranokti, milijonus dolerių kainuojančius filmus.
[iš The Pirate’s Dilemma]
ThePirateBay teismas prasideda vasario 16
Po 3 metų, nuo ThePirateBay (TPB) reido, prasideda ilgai lauktas teismas. Teismas vyks nuo vasario 16 iki kovo 4 dienos, kada ir turėtume išgirsti, kuo gi TPB nusikalto. Yra sukurta svetainė, kurioje jūs galite gauti visas naujienas, stebėti teismo procesą, bei naujienas iš to fronto.
Trumpai priminsiu, kad anti-piratinė organizacija, kartu su Švedijos vyriausybę 2006 metų viduryje atliko TPB svetainės reidą, konfiskuodami virš 300 serverių. Nepraėjus, nei 3 dienom TPB buvo atkurtas. Naujienos kurios buvo transliuojamos per visus naujienų, bei televizijų kanalus, į TPB iškarto atvedė papildoma 1,2 milijono vartotojų. Dabar TPB yra didžiausias torrentų trackeris pasaulyje.
Nori milijono? Dėk savo muziką į failų mainų sistemas.
Trent Rennor su grupe Nine Inch Nails (dar vadinama NIN) yra vienas iš pirmųjų atlikėjų, kuris pradėjo eksperimentuoti, su alternatyvaus biznio modeliais. 2007 metais, pradėjęs nemokamai, platinti savo muziką, jis uždirbą milijonus dalindamas muziką už dyką, suprasdamas, kad failų mainai, suteikia labai didelę naudą. Trys paskutiniai jo albumai yra nemokami, o ir 2008: Ghosts I–IV išleistas albumas, kuris dalinamas Internete nemokamai, ir pats atlikėjas jį yra įkėlęs į ThePirateBay svetaine, tapo perkamiausias 2008 metų Amazon albumas. Rodau Jums prezentaciją angliškai, kaip jo biznio modelis, keičia žmonių mastymą, ir uždirbą atlikėjui milijonus, tuo pačiu metu, pritraukiant masinį kiekį nauju fanų visame pasaulyje. Prezentacijoje šneką Mike Masnick iš Techdirt. Prezentacija trunka 15 minučių, ir tikrai yra įtraukianti.
Manau laikas skubiai keisti ir Lietuvoje įsisenėjusius biznio modelius. Aš pats dirbu gana daug su muzika, nagrinėju šia rinką, ir Lietuvoje yra potencialas ir rinką tokiems biznio modeliams. Skaitmeniniame amžiuje turime būti lankstus ir greiti inovacijoms.
Atlikėjai, eksperimentuokite! Jauni, nauji atlikėjai turi puikias galimybes, neinvestuodami daug išlaidų, investuoti į tokius biznio modelius ir kilti, matant gėrį kurį suteikia fanai. Kadangi pats dirbu su muziką, turiu didelį sąrašą eksperimentų, kuriuos norių išmėginti, jau meginų ir dar išmeginsių ateityje, o tu?