Jens Roland parašė straipsnį, kas nulemia muzikos pramonės nesėkmę. Lobistinės organizacijos, kaip RIAA, MPAA, IFPI, (L)ANVA, failų mainų sistemas kaltiną nešančias didelius nuostolius autoriams, visiškai nesiremdami kitais faktais, kurie įvyko per paskutinius 8 metus. Kadangi vz.lt jau išvertė ta straipsnį, man belieka tik nukopijuoti ir suteikiant kreditus.
8 punktai, kurių nemato muzikos pramonė:
1. Itin išpopuliarėjo žaidimai asmeniniuose kompiuteriuose ir konsolėse. Virtualūs žaidimai atsiriekė didelę dalį pramogų rinkos, kurioje anksčiau dominavo muzika ir filmai. Tačiau vartotojų kišenės nėra „guminės”, todėl pramogoms skirtus pinigus muzikos ir filmų leidėjams teko pradėti dalintis su kompiuterinių žaidimų leidėjais.
2. Tarptautinės prekybos sutartys suteikė vartotojams galimybę pirkti muziką ne tik toje šalyje, kurioje gyvenama. Šitaip atsidaro galimybė užsienyje įsigyti muzikos pigiau, o ne už tą kainą, kuri „turtingoms” valstybėms nustatoma pagal jų ekonomikos padėtį.
3. Išpopuliarėjo naujos muzikos laikmenos bei formatai – CD ir, svarbiausia, MP3. Jiems praktiškai negendant (priešingai nei kasetėms ar plokštelėms, kurioms susidėvėjus tekdavo pirkti naujas), suklestėjo antrinė muzikos rinka, lėmusi mažesnes nei anksčiau leidėjų pajamas.
4. Atpigo muzikos gamyba, įrašymas ir leidimas. Mažai žinomiems atlikėjams atsirado galimybė netgi namuose įsirengti neblogas nuosavas studijas, žinoma, atsirado ir tūkstančiai mažesnių studijų, pradėjusių konkuruoti kainomis su rinkos senbuvėmis. Šitaip rinkos milžinai neteko dar dalies ankstesnių pajamų šaltinių.
5. Galimybė pirkti muziką internetu didžiųjų leidėjų tradicinius platinimo kanalus daro vis mažiau pelningais ir prasmingais – atsisiųsti dainą techniškai nieko nekainuoja, o perkant CD reikia mokėti už pakuotę, logistiką, prekybos vietą ir kt.
6. Išpopuliarėję kabeliniai, palydoviniai ir ypač interneto radijai, televizijos bei kitos galimybės legaliai pasiklausyti populiarios muzikos („Pandora, YouTube”, last.fm ir daugelis kitų) suteikė vartotojams galimybę pirkti mažiau įrašų.
7. Muzika tapo ne tik viena iš daugelio kitų pramogų (kompiuteriai, konsolės, mobiliosios pramogos), bet ir nebesuteikia bendravimo funkcijų. Anksčiau jaunuoliai susitikdavo namuose vien tam, kad pasiklausytų muzikos. Dabar muzikai jau trūksta pramoginės funkcijos – dėl muzikos susirenkama nebent pažaisti „Guitar Hero” ar į koncertą.
8. Galiausiai, leidėjų pajamoms smarkiai kirto interneto prekybos suteikta galimybė pirkti po vieną legalią dainą, o ne visą albumą. Daugeliui vartotojų paprastai užtenka vienos kitos mėgstamesnės albume esančios dainos, o ne visų. Tad užuot pardavę, pvz., 16 dainų, leidėjai dabar tenkinasi 2-3. Būtent tai, anot torrenfreak.com, yra kone pagrindinė mažėjančių muzikos pramonės pajamų priežastis. Juoba kad MP3 pardavėjai, tokie kaip „iTunes”, bent JAV jau aplenkė CD pardavėjus.
Jens Roland nuomone, ankstesnės leidėjų pajamos, kurių mažėjimu dabar skundžiamasi, dėl daugelio anksčiau minėtų priežasčių buvo dirbtinai išpūstos. Per pastaruosius 15 metų atsiradusios inovacijos panaikino anksčiau vartotojų kelyje stovėjusius barjerus. O blogiausia, kad muzikos pramonė negali susitaikyti su akis badančia tiesa, kad jų verslo modelis yra pasenęs.
Milžinišką patirtį ir infrastruktūrą turintiems leidėjams reikėtų prisitaikyti prie besikeičiančio pasaulio. Mažėjančios pajamos nėra liga, tai – vaistai.
Muzikos pramonės pajamos (mlrd. USD):
1991 7.83
1992 9.02
1993 10.0
1994 12.1
1995 12.3
1996 12.5
1997 12.2
1998 13.7
1999 14.6
2000 14.3
2001 13.7
2002 12.6
2003 11.9
2004 12.3
2005 12.3
2006 11.8
2007 10.4
(Šaltinis: JAV muzikos įrašų pramonės asociacijai (RIAA))
[vz.lt iš TorrentFreak]